Kur investuoti pinigus?

Vieno recepto, kur ir kaip taupyti pinigus, nėra. Tačiau viena aišku – į kojinę sudėti pinigai didelės naudos neatneš. Laikui bėgant pinigų vertė krenta, todėl praėjus keleriems metams už tą pačią pinigų sumą vietoj naujo automobilio galėsite įsigyti tik naudotą. Norint išvengti pinigų nuvertėjimo, pagalvokite, ar nereikėtų atliekamą pinigų sumą investuoti ar kitaip stengtis gauti papildomų pajamų. Todėl mes apžvelgsime 8 investavimo būdus, nereikalaujančius didelės pinigų sumos ir prieinamus kiekvienam.

1. Indėliai

Buvo laikai, kai indėliai buvo rimta alternatyva kur laikyti pinigus. Padėjai į banką sau ramiai ir kapsi po 5% palūkanų kasmet. Dabar retas bankas moka palūkanas, o jei ir moka, tai labai labai mažas.

Bet visgi tai yra vienas saugiausių investavimo būdų, nes indėlius draudžia valstybė 100 000 eurų dydžio sumai, kas reiškia, jog atgausi viską iki paskutinio cento.

O kur tą indėlį laikyti geriau? Banke ar kredito unijoje? Unijos moka didesnes palūkanas, bet yra rizikingesnės, nes palyginus su bankais, unijos yra mažytės įmonės. Viena iš rekomendacijų būtų pinigus išskaidyti – pusę į uniją, kad pinigai daugiau uždirbtų, pusę į banką, kad būtų saugu.

2. Investiciniai fondai

Visi bankai siūlo galimybę investuoti į investicinius fondus. Tai yra paprasčiausias būdas kur nors padėti savo pinigus ir uždirbti daugiau nei iš indėlių.

Aišku, šitie fondai yra rizikingesni, jie svyruoja kartu su rinkomis – gali ir brangti, o gali ir nuvertėti. Be to bankui reikės mokėti komisinius. Bet jei nėra didžiulių kataklizmų, jie yra gana geras sprendimas.

Sudėtingiausia yra pasirinkti fondą. Paprastai fondams yra priskiriamos šios rūšys:

  • Konservatyvus
  • Subalansuotas
  • Agresyvus

Mes rekomenduojame užsirašyti nemokamai konsultacijai pačiame banke ir pasikalbėti su specialistu – jie yra geri ir nepiktybiški, suteiks informacijos ir patars kaip ir kur rinktis. Aišku, pamėgins įtikinti įsigyti ir dar kokią paslaugą, kurios nebūtinai jums reikia, bet toks jų darbas.

Kuo fondas „konservatyvesnis“, tuo jis saugesnis, bet mažiau galima uždirbti. Kuo „agresyvesnis“, tuo jis rizikingesnis, bet galima daugiau uždirbti.

3. Akcijos

Investuotojai perka akcijas dėl dviejų priežasčių:

  1. Visų pirma akcijas išleidusios įmonės vieną kartą per metus moka dividendus jų turėtojams.
  2. Visų antra, akcijų kainos svyruoja ir investuotojas stengiasi uždirbti iš to svyravimo.

Taigi, akcijų kainos svyruoja ir gerokai labiau nei fondai, todėl į jas „lįsti“ patariama tik tiems, kas jau turi supratimą apie finansų rinkas ir gali sau leisti prarasti šiek tiek pinigų. Net ir tie dividendai negarantuoti.

Kadangi už akcijų pirkimus ir pardavimus reikia mokėti komisinius, investuoti visai mažomis sumomis neapsimoka. Jeigu labai norisi tų dividendų, geriau pakaupti pinigus fonduose ir tik tada pradėti galvoti apie akcijas.

4. Jungtinis finansavimas

Tai yra gana naujas finansavimo reiškinys. Pirmoji Lietuvoje tokias paslaugas teikti pradėjusi įmonė atsidarė 2014 metais. Tai internetinė sistema per kurią investuotojai gali investuoti pinigus, o žmonės, kuriems reikia pinigų, gauna paskolas. Taigi, tai yra greitųjų kreditų bendrovė skolinanti ne savo, bet investuotojų pinigus.

Bet ir tai yra rizikinga. Rizika atsiranda iš to, kad žmogelis, pasiėmęs greitąjį kreditą, nesugeba jo gražinti. Ir iš jo išsireikalauti pinigų nepadeda nei antstoliai, nei teismai, nes jis nieko neturi.

Kadangi kiekvieno investuotojo pinigai išskaidomi daugeliui skolininkų, tai nebus katastrofa, bet vis vien, dalies pinigų gali tiesiog neatgauti.

Lietuvoje veikia tokios jungtinio finansavimo paslaugas teikiančios bendrovės:

5. Daiktai ir nekilnojamas turtas

Nekilnojamasis turtas (butai, namai, pastatai) nuolatos brangsta, nebent įvyksta kokia krizė, bet po to vis tiek brangsta. Nors visi rekomenduoja investuoti į nekilnojamąjį turtą, tačiau būkime atviri – ne kiekvienas žmogus gali sau leisti įsigyti NT, nes tai yra brangi investicija.

Bet galima apsvarstyti kitus investicijų būdus, t.y., investicijas į daiktus – tokius, kurių vertė su laiku nemažėja. Pavyzdžiui, kokia nors monetų kolekcija, paveikslai, pašto ženklai. Jei daikto vertė auga, jis gali tapti puikia investicija. Bet tai atsitinka tik labai retais atvejais, jei esate tų daiktų ekspertas ir galite gerai išsirinkti kuris eksponatas yra vertas dėmesio.

6. Verslas

Verslas taip pat yra investicija – labai rizikinga, tačiau jei pasiseka, gali būti labai pelninga. Milijonus turintys žmonės kartais specialiai steigia kokius paprastus verslus vien tam, kad jų turimi milijonai negulėtų, nes indėlį dėti jiems paprasčiausiai „ne lygis“.

Kaip paprastas žmogus gali investuoti 50 eurų kas mėnesį į verslą? Galima kurti internetinę parduotuvę, grįžtant iš atostogų prisipirkti kokių vietinių gėrybių ir parduoti grįžus, gaminti kokius nors rankų darbo saldainius, dar kokių dalykų prigalvoti.

Rizika, aišku, yra, laiko ir dėmesio reikalauja daug, bet vieną dieną koks nedidelis hobiu paremtas versliukas gali imti ir išaugti.

7. Valiuta

Rizika tikrai yra didelė ir norint ją suvaldyti reikia tikrai aktyviai ir atsakingai su šita investicija dirbti. O pradėti nelabai sudėtinga – atsisiunti Meta Trader, užsiregistruoji pas brokerį, įmeti į sąskaitą pinigų ir pradedi prekiauti. Bet prieš pradedant primygtinai siūlytumėme „pasitreniruoti“ su netikrais pinigais (gal prie progos „Monopolį“ pažaiskite?) ir ką nors pasiskaityti apie techninę analizę. Ir ne ką nors, o labai rimtai.

8. Stiklainis

Kiekvienas sutaupytas euras yra uždirbtas euras. Taigi, jeigu tiesiog paslepiame pinigus nuo savęs taip, kad jų neišleidžiame, tai jau irgi yra gera investicija. Aišku, pinigai laikui bėgant nuvertėja, nes prekės brangsta, tačiau bent jau iš stiklainio pabėgti galimybių neturi.

Geriau jau pinigus dėti į stiklainį nei leisti kokiems vienkartiniams mažmožiams. Asmeninis tobulėjimas taip pat gali būti investicija, nes investicija yra tai, kas atsiperka. Pavyzdžiui, nueinate į mokymus už 50 eurų, o po jų pakėlia atlyginimą 10 eurų. Per penkis mėnesius investicija atsipirks.

Taigi, negalvokite, kad investavimas yra didelis baubas. Daugeliui žmonių indėliai ir fondai yra visiškai prieinami. Drąsesni gali rinktis jungtinį finansavimą. Labiau išmanantys gali išmėginti akcijas. Labai drąsūs gali nerti į valiutas. Galbūt kam nors gims idėjų kaip savo veiklas paversti verslais ar vertingų daiktų kolekcijomis. Bet jei užtenka ir stiklainio, tai šaunu, tik saugokite jį nuo gaisro ir vagių.

Atminkite, kad finansinių priemonių investavimas į pasirinktą rinką turi būti itin kruopštus, atsakingas ir kaip įmanoma plačiau išanalizuotas jūsų arba jūsų finansinio patarėjo. Daugumos žmonių investiciniai portfeliai ir sumos siekia iki 10.000 eurų, todėl norint sėkmingai investuoti ir tikėtis sulaukti bent kelių procentų metinės grąžos reikia laikytis kelių esminių taisyklių:

  • Neskubėkite! Dauguma žmonių kuomet pastebi ar išgirsta kokią naujieną apie pelningą investiciją (tai gali būti akcijos, unikali verslo idėja ar net tos pačios kriptovaliutos) ir skuba sudėti visus savo pinigus. Niekada neskubėkite. Paieškokite kiek įmanoma daugiau informacijos apie pasirinktą investicijos būdą, draugų rate ar teiraukitės įvairių finansų valdymo patarėjų. Šios kelios dienos iš finansinės pusės nepakeis beveik nieko, o investuoti pinigus spėsite visada.
  • Kontroliuokite finansus. Tai yra pats svarbiausias dalykas, kuris turi būti atliktas prieš investuojant pinigus į pasirinktą sritį. Niekada neinvestuokite 100 proc. finansų, nesvarbu, kad tai gali atrodyti itin pelninga ir patrauklu tiek jums tiek visiems aplinkui. Dauguma bankrutavusių verslininkų bei buvusių „verslo angelų“ bankrutavo, nes investavo beveik 100 proc. finansų į pasirinktą nišą, kuri vėliau tiesiog bankrutavo ištikus krizei, bankrotui ar tiesiog prasidėjus ekonomikos recesijai.

Susisiekite su Financer.com

Sekite mus Facebook

Financer privatumo nustatymai

Naudodamiesi Financer.com jūs sutinkate su mūsų naudojimosi taisyklėmis, nuostatomis bei privatumo politika. Mes naudojame slapukus tam, kad galėtumėme analizuoti ir stebėti mūsų svetainės naudojimą siekdami patobulinti mūsų paslaugas. Tam tikri slapukai reikalauja jūsų aktyvaus sutikimo, kad galėtume rinkti šiuos duomenis. Jūs galite daugiau sužinoti apie trečiųjų šalių teikiamas paslaugas, susijusias su slapukų naudojimu, mūsų puslapyje "Slapukai". Jūs taip pat bet kada galite pašalinti slapukus.

Facebook reklama

"SEO Solutions Ltd." (mes), kaip svetainės Financer.com valdytojas, naudojame "Facebook Pixel", siekdami reklamuoti mūsų turinį ir paslaugas mūsų "Facebook" lankytojams ir stebėti šių rinkodaros veiksmų rezultatus. Mums šie duomenys yra pateikiami anonimiškai ir naudojami tik statistikos tikslais. Su "Facebook Pixel" surinktais duomenimis "Facebook" gali susieti duomenis su jūsų "Facebook" profiliu (vardu, el. paštas ir tt.) ir naudoti jį savo reklamos tikslais. "Facebook" privatumo nustatymuose jūs galite peržiūrėti ir valdyti duomenis, kuriuos "Facebook" renka apie jus.