Stacionarus kompiuteris | pirkimo vadovas

Jei prireikė paskolos kompiuteriui:

  • Palūkanos nuo 6.99 % vartojimo paskoloms ir refinansavimui
  • Paskolos nuo 300 iki 10 000 eurų
  • Paskolos verslui
  • Kreditinių kortelių ir paskolų refinansavimas
Paraiška

Pasirinkta 957 kartus

  • Vartojimo paskolos iki 10000 eurų
  • 6 metų grąžinimo laikotarpis
  • Jokių padalinių! Viskas tvarkoma internetu
  • 30-ies metų Skandinaviška patirtis
Paraiška

Pasirinkta 1213 kartus

  • Skolinkitės nuo 1000 EUR iki 150 000 EUR
  • Mėnesinės palūkanos nuo 1 % iki 1,8 %
  • Gražinkite kreditą per 20 metų
  • Paraiškos atsakymas tą pačią dieną
Paraiška

Pasirinkta 545 kartus

  • Vartojamosios paskolos nuo 300 iki 5 000 eurų
  • Autokreditas nuo 500 iki 10 000 eurų
  • Paskolos su nekilnojamo turto įkeitimu nuo 1 000 iki 100 000 eurų
Paraiška

Pasirinkta 561 kartus

  • Greitieji kreditai nuo 100 eurų iki 5000 eurų
  • Vartojimo paskolos nuo 1000 eurų iki 10 000 eurų
  • Refinansavimas nuo 500 eurų iki 10 000 eurų
  • Pirmas kreditas iki 3000 € nemokamai!
Paraiška

Pasirinkta 3038 kartus

  • Kreditai internetu iki 3 000 eurų per 15 minučių
  • Trumpalaikiai kreditai nuo 3 iki 6 mėnesių
  • Vartojamosios paskolos iki 3 metų
  • Pratęskite grąžinimo terminą
Paraiška

Pasirinkta 286 kartus

  • Asmeninės nuolaidos paskoloms
  • Credit24 paskolos verslui
  • Refinansavimo galimybė
  • Klientai aptarnaujami telefonu visą parą!
Paraiška

Pasirinkta 156 kartus

Įžanga

Ne paslaptis, jog stacionarūs kompiuteriai yra naudojami visur – juos naudoja beveik visos darbovietės, jie taip pat yra plačiai naudojami įrašų studijose, gamyklose, mokyklose bei universitetuose, prekybos centruose, o galų gale – ir absoliučioje daugumoje eilinių gyventojų namų. Ganėtinai akivaizdu, jog būtent dėl milžiniško stacionarių kompiuterių rinkos dydžio egzistuoja begalės opcijų, susijusių su naujojo stacionaraus kompiuterio pasirinkimu.

Šiame puslapyje mes patarsime, kaip įsigyti jūsų poreikius atitinkantį stacionarų kompiuterį – aptarsime pagrindines stacionarių kompiuterių dalis, jų sąvybes, bei pateiksime keletą patarimų, padėsiančių nepasimesti ir nenusipirkti naujojo kompiuterio aklai. Pradėkime!

Pirkti paruoštą naudojimui, ar susirinkti pačiam?

Gal stacionarų kompiuterį įsigyti jau surinktą ir paruoštą naudojimui? Kita vertus, gal geriau pačiam išsirinkti norimus kompiuterio komponentus bei savo naująjį ,,bokštą“ susikonstruoti pačiam?

Neabejotinai, tai yra ta dilema, su kuria susiduria didelė dalis žmonių, planuojančių įsigyti stacionarų kompiuterį.

Ką geriau pasirinkti? Paprastai tariant, viskas priklauso nuo jūsų – jūsų biudžeto, poreikių, bei nusimanymo kompiuterinės technikos srityje. Tam, kad nuspręstumėte, kuri opcija yra priimtinesnė būtent jums, jūs turite pasverti pagrindinius kiekvieno pasirinkimo privalumus bei trūkumus – taip galėsite nesunkiai nuspręsti, kuris pasirinkimas geriausiai patenkina jūsų poreikius.

Kompiuteriai, kurie jau yra paruošti naudojimui

Paprastai tariant, šio tipo stacionarūs kompiuteriai yra skirti tiems žmonėms, kurie nenori per daug gilintis į perkamos technikos veikimo principus. Šio tipo žmonės nori galėti nusipirktą kompiuterį ištraukti iš dėžės, prijungti priedus, ir iš karto juo naudotis.

Būtent supaprastintą parengimą naudojimui ir siūlo naudojimui paruoštų kompiuterių pardavėjai – šio tipo kompiuteriai yra ne tik surinkti, bet dažniausiai į juos jau yra įrašyta operacinė sistema, tad kompiuteris yra visapusiškai parengtas naudotis – jums tereikia prijungti pelę, klaviatūrą, bei monitorių.

Vertėtų paminėti, jog net jei nuspręstumėte pirkti jau surinktą kompiuterį, jūs vis tiek turėtumėte pasidomėti kompiuterio komponentų veikimo principais bei specifikacijomis – tik taip galėsite būti tikri, jog perkate jūsų poreikius atitinkantį pirkinį.

Tiesa, jeigu pradėsite domėtis kompiuterių komponentais, netrukus pastebėsite, jog paruošti naudojimui kompiuteriai yra ganėtinai brangesni, juos lyginant su tokias pačias specifikacijas turinčių dalių bendrą kainą (t.y. lyginant su kompiuteriais, kuriuos tektų susirinkti patiems).

Trūkumai

Nenuostabu, jog jau surinkti kompiuteriai turi tam tikrų trūkumų bei būdingų limitacijų.

Visų pirma, pakalbėkime apie paruoštų naudojimui kompiuterių kainą. Dažniausiai, jau surinktų kompiuterių santykinė kainą yra apie 15-20% didesnė, ją lyginant su tokias pačias specifikacijas turinčių dalių bendra kaina, tas dalis perkant atskirai. Taip pat vertėtų paminėti, jog jau surinktų kompiuterių santykinė kaina kartais gali būti net du kartus didesnė – tai dažniausiai galioja žinomesnių kompiuterių gamintojų produkcijai (puikus pavyzdys – ,,Apple Mac Pro“).

Kitas trūkumas (nors kai kuriems šis trūkumas gali būti privalumu), susijęs su jau surinktų kompiuterių prigimtimi, yra tas, jog pirkdami surinktą kompiuterį, jį perkate… Jau surinktą. Tai yra, jūs negalėsite išsirinkti būtent tokių dalių, kokių norite – jūs negalėsite susikonstruoti personalizuoto, būtent jus atitinkančio kompiuterio.

Žinoma, pirkdami jau paruoštą naudojimui kompiuterį, jūs galėsite rinktis iš galybės skirtingų jau surinktų kompiuterių variantų – ši kompiuterių rinkos sfera yra itin plati, tad tikrai galėsite rasti kompiuterį, atitinkantį jūsų biudžetą bei bendrus poreikius.

Kita vertus, kai kurie žmonės paprasčiausiai nori turėti personalizuotą darbo techniką – šie žmonės nori turėti galimybę išsirinkti kiekvieną dalį, kad jų naujasis kompiuteris būtų būtent toks, kokio jie nori. Šiems žmonėms vertėtų pagalvoti apie galimybę norimą kompiuterį susirinkti patiems.

Kompiuteriai iš dalių

Nors šis kompiuterio įsigyjimo būdas ir yra ganėtinai populiarus (ypač jaunų žmonių tarpe), vis dėlto, dalis stacionaraus kompiuterio beieškančių žmonių nusprendžia nebandyti patiems susirinkti norimo kompiuterio, nes jie mano, jog tai yra labai sudėtinga.

Iš tiesų, susirinkti kompiuterį iš dalių nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – internete yra gausu įvairių mokomųjų vaizdo įrašų, kurių pagalba net jokios patirties šioje srityje neturintis žmogus gali savo naująjį kompiuterį surinkti mažiau nei per valandą. Vertėtų nepamiršti, jog kompiuterio konstravimas nėra raketų mokslas – visas procesas labiau primena 5-6 dalių taisyklingą sudėjimą į dėžutę.

Nenuostabu, jog šis kompiuterio įsigyjimo būdas turi tam tikrų privalumų, kurių neturi jau paruošti naudojimui kompiuteriai. Visų pirma, jūs galėsite išsirinkti visas dalis atskirai ir sukonstruoti optimalų bei jums geriausiai tinkantį kompiuterį.

Kitas privalumas yra tas, jog pirkdami dalis iš skirtingų pardavėjų galėsite maksimaliai sutaupyti – be jau ir taip galiojančios 15-20% mažesnės santykinės iš dalių surenkamų kompiuterių kainos, jūs taip pat galėsite nemažai sutaupyti pasinaudodami nuolaidomis bei įvairiais išpardavimais, kuriuos pardavėjai periodiškai taiko tam tikroms kompiuterio dalims. Paprastai tariant, jūs su tuo pačiu biudžetu galėsite susikonstruoti žymiai geresnį kompiuterį, palyginus su tuo, kokį kompiuterį už tą pačią sumą galėtumėte įsigyti jau surinktą.

Trūkumai

Žinoma, kompiuterio surinkimas iš dalių negali būti tinkamiausiu pasirinkimu absoliučiai visiems. Visų pirma, tam, kad įsigytumėte tarpusavyje derančias dalis, jūs turėsite ganėtinai plačiai pasidomėti įvairiais kompiuterio komponentais, jų gamintojais bei parduodamais modeliais. Jeigu esate technikos entuziastas – nuostabu, tačiau jeigu jūsų kompiuterinė technika nelabai domina, visas dalių parinkimo procesas gali varginti.

Kita vertus, jeigu nenorite domėtis kompiuterio dalimis bei jų suderinamumu, galite rasti begalę patarimų, kokias kompiuterio dalis pirkti savo biudžetui. Tai yra, jums tereiks rasti sąrašą dalių, kurios yra geriausios jūsų biudžetui, tas dalis įsigyti ir susikonstruoti savo kompiuterį. Valio!

Kitas kompiuterių surinkimo namuose trūkumas yra rizika – surinkinėjant kompiuterį galima padaryti klaidų, kurios vėliau gali labai brangiai kainuoti. Žinoma, kompiuterio surinkimo procese yra labai mažai dalykų, kuriuos galima padaryti neteisingai, o ir tų klaidų išvengti nėra sudėtinga, tačiau turite būti budrūs – prieš pradėdami surinkinėti savo naująjį kompiuterį, būtinai pasižiūrėkite mokomąjį įrašą bei perskaitykite instrukcijas ar kitų žmonių nuomones bei patarimus.

Keletas dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį – kompiuterio surinkimo metu nevilkėkite sintetinių rūbų, dirbkite ant medinio stalviršio ir taip stenkitės vengti statinės įkrovos (kai kurios dalys statinei iškrovai yra ypatingai jautrios), taip pat būkite labai atsargūs procesoriaus įstatymo į motininę plokštę metu, o galų gale nepamirškite, jog elektroniniai komponentai yra ganėtinai trapios būtybės, su kuriomis grubiai elgtis nevalia.

Pagrindiniai kompiuterio komponentai

Nesvarbu, ar planuojate kompiuterį įsigyti jau paruoštą naudojimui, ar jį susirinkti iš dalių – bet kokiu atveju, yra labai svarbu, jog susipažintumėte su pagrindiniais kompiuterio komponentais. Iš tiesų, jų nėra tiek daug – egzistuoja vos 7 būtinosios stacionaraus kompiuterio dalys.

  1. Korpusas.
  2. Motininė Plokštė (MOBO).
  3. Vaizdo plokštė. (GPU).
  4. Procesorius (CPU).
  5. Operatyvioji atmintis (RAM).
  6. Pastovioji atmintis (HDD/SSD).
  7. Maitinimo blokas (PSU).

Aptarsime kiekvieną iš šių komponentų – pakalbėsime apie tai, už ką jie atsakingi, aptarsime šių dalių veikimo principus, modelius, bei kainas. Pradėkime!

Korpusas

Žiūrėdami į stacionarų kompiuterį, jūs matote vieną pagrindinių kompiuterio dalių – korpusą. Korpusas yra paprasčiausia, o tuo pačiu – ir pigiausia beveik kiekvieno stacionaraus kompiuterio dalis.

Paprastai tariant, korpusas yra kompiuterio sistemos skeletas – tai yra tarsi spinta su lentynomis, kurių kiekviena yra skirta tam tikrai daliai. Tiesa, spintų būna įvairių, tad yra labai svarbu, jog nusipirktumėte tokią, kuri gebėtų sutalpinti visas dalis, kurias norite į ją įdėti.

Egzistuoja trys pagrindiniai kompiuterių korpusų dydžiai – jie yra skirstomi pagal tai, kokio dydžio motinines plokštes jie gali talpinti.

  1. Korpusai, talpinantys Standartines ATX plokštes (t.y. ,,pilno dydžio“ korpusai).
  2. Korpusai, talpinantys Micro-ATX plokštes.
  3. Korpusai, talpinantys Mini-ITX plokštes (mini-korpusai).

Vertėtų paminėti, jog didesni korpusai palaiko ne tik didesnių gabaritų motinines plokštes, bet ir mažesnes plokštes. T.y. jei įsigysite Micro-ATX plokštę palaikantį korpusą (dar vadinamą ,,mid-tower“), 99% tikimybė, jog jis taip pat puikiai palaikys ir Mini-ITX plokštę.

Kokio dydžio korpusą pasirinkti? Priklauso nuo jūsų poreikių – nuo to, kokių specifikacijų kompiuterio norite, bei nuo to, kokių matmenų stacionarų kompiuterį norite susikonstruoti.

Vis dėlto, jeigu jūsų namai nereikalauja itin efektyvaus turimos erdvės išnaudojimo ir jūs turite užtektinai vietos ,,įprastiniam“ stacionariam kompiuteriui, mes patariame rinktis Standartines ATX motinines plokštes arba Micro-ATX plokštes talpinantį korpusą, nes turėdamį tokio dydžio korpusą nebūsite apribojami jo matmenų – turėsite daugiau vietos bei galimybių įsidėti papildomų dalių.

Žinoma, kompiuterio korpusas turi ir kitą paskirtį, kuri, nors ir nėra svarbi techninėms kompiuterio specifikacijoms, vis dėlto yra be galo svarbi absoliučiai daugumai mūsų. Paprastai tariant, korpusas yra pagrindinis kompiuterio fasadas – būtent nuo korpuso priklauso visas jūsų naujojo kompiuterio įvaizdis.

Nenuostabu, jog kompiuterių korpusų pasirinkimas yra itin platus – galima rinktis tarp konservatyvių, tradicinių korpusų, žaismingų bei vaikiškų, o galų gale – stilizuotų bei tikrai išskirtinių variantų. Kad ir kokį korpusą nuspręstumėte pirkti, nepamirškite, jog išvaizda nėra svarbiausias kompiuterio korpuso aspektas – yra be galo svarbu įsitikinti, jog perkamas korpusas palaikys jūsų išsirinktas kitas kompiuterio dalis, apie kurias pakalbėsime vėliau.

Motininė Plokštė

Motininė plokštė (angl. ,,Motherboard“, arba tiesiog MOBO) yra vienas svarbiausių kiekvieno kompiuterio komponentų. Motininė plokštė tarsi ,,sujungia“ visus kompiuterio komponentus į bendrą sistemą – ji perduoda elektros energiją visiems komponentams, bei yra atsakinga už visų kompiuterio komponentų tarpusavio komunikavimą.

Paprasčiau tariant, į motininės plokštės lizdus įsistato visos pagrindinės kompiuterio dalys – atmintis, procesorius, vaizdo plokštė, maitinimo blokas. Nesvarbu, ar jūs norite įsidėti daugiau operatyviosios atminties, pakeisti procesorių, ar tiesiog prijungti naują pelę ar klaviatūrą – jūs viską įstatysite į motininės plokštės turimus lizdus.

Kaip jau minėjome, egzistuoja trys pagrindiniai motininių plokščių tipai:

  • ATX (didžiausia).
  • Micro-ATX (vidutinio dydžio).
  • Mini-ITX (mažiausia).

Vertėtų paminėti, jog dažniausiai motininės plokštės palaiko tuos pačius komponentus – net jei tų plokščių dydžiai skiriasi. Pavyzdžiui, tos pačios generacijos ATX ir Mini-ITX motininės plokštės palaikys tą patį procesorių, tad tuo atžvilgiu kompiuterio galingumas bus toks pats.

Iš esmės, motininių plokščių dydis neįtakoja kompiuterio resursų tiesiogiai – nuo motininės plokštės dydžio priklauso tik tai, kiek komponentų į kompiuterį galimą bus įstatyti.

ATX motininės plokštės

ATX yra standartinis, dažniausiai naudojamas motininių plokščių dydis. Šio dydžio plokštės taip pat yra vadinamos ,,pilno dydžio“ – jos turi net iki 7 PCI lizdų, kurių pagalba galėsite prijungti papildomų vaizdo bei garso plokščių, atminties, bei kitų komponentų. Taip pat, ATX dydžio motininės plokštės turi iki 8 lizdų operatyviąjai atminčiai (RAM) įstatyti.

Šio tipo motininės plokštės geriausiai tinka tiems, kurie nori susikonstruoti tikrą galiūną – ATX plokštės puikiai tinka kelias vaizdo plokštes turinčioms konstrukcijoms bei vadinamam procesoriaus ,,Over – Clocking’ui“. Tiesa, šio tipo motininės plokštės nėra tobulos visiems – jos yra brangesnės bei neoptimalios tiems, kurie nesiruošia kompiuterio naudoti daug resursų reikalaujančiam darbui, be to, jos netelpa į daugumą kompiuterių rinkoje siūlomų mažesnių korpusų.

Micro – ATX motininės plokštės

Laikas aptarti labai populiarų biudžetinius kompiuterius konstruojančių žmonių pasirinkimą – Micro-ATX motinines plokštes. Šios dydžio plokštės puikiai tiks tiems, kurie nori susikonstruoti pakankamai galingą, tačiau ,,naminį“ kompiuterį, kuris galėtų nesunkiai susidoroti su dauguma naujųjų kompiuterinių žaidimų bei Full HD vaizdo redagavimu.

Šio tipo plokštės yra tobulos vieną vaizdo plokštę turinčioms konstrukcijoms. Micro – ATX motininės plokštės turi iki 4 PCI lizdų, bent 4 SATA lizdus (ilgalaikei atminčiai), bei iki 4 lizdų, skirtų operatyviąjai atminčiai (RAM) įstatyti.

Ne paslaptis, jog Micro-ATX plokštė daugeliui yra optimalus pasirinkimas – šio tipo motininės plokštės yra pigiausios (jas lyginant su ATX bei Mini – ITX plokštėmis), be to, jos yra optimalios ir absoliuti dauguma žmonių jokių apribojimų dėl Micro-ATX plokštėse esančių lizdų kiekio nepajus. Taip pat, šio tipo plokštės telpa į beveik visus kompiuterių korpusus, kokius tik galima įsigyti.

Mini – ITX motininės plokštės

Galiausiai, pakalbėkime apie ,,mažyles“ – Mini-ITX motinines plokštes. Šio tipo plokštės yra skirtos tiems, kurie mėgsta kompaktiškumą ir nori, jog jų naujasis stacionarus kompiuteris būtų kuo mažesnis.

Vertėtų paminėti, jog būtent dėl kompaktiškumo šio tipo motininės plokštės aukoja beveik viską – jos yra brangesnės, o jas naudojančių kompiuterių konstrukcijos dažniausiai gali turėti tik tai, kas būtina.

Mini – ITX motininės plokštės palaiko vieną vaizdo plokštę ir turi tik vieną PCI lizdą (tad vertėtų pamiršti apie papildomus komponentus), iki 2 lizdų operatyviąjai atminčiai (RAM) įstatyti, bei labai limituotą SATA (ilgalaikės atminties) lizdų kiekį. Tiesa, pastaruoju metu naujausios Mini – ITX plokštės turimų lizdų trūkumą jau kompensuoja integruotomis Wi – Fi bei Bluetooth funkcijomis, o tai yra ganėtinai pravartu, nes jums nereikės pirkti papildomų adapterių, užimančių tuos brangiuosius USB lizdus.

Kokią motininę plokštę pasirinkti?

Paprastai tariant, viskas priklauso nuo jūsų poreikių – jei norite maksimalaus kompaktiškumo, rinkitės Mini – ITX, jei planuojate konstruoti galingą, tačiau piniginei bent kažkiek draugišką kompiuterį, jums puikiai tiks Micro – ATX, o jei planuojate susikonstruoti ne kompiuterį, o tikrą jėgainę, galite pirkti ATX motininę plokštę.

Vertėtų paminėti, jog to paties tipo motininės plokštės gali turėti skirtingus PCI, RAM, bei SATA lizdų kiekius (priklauso nuo motininės plokštės kainos klasės), tad prieš pirkdami nusižiūrėtą motininę plokštę įsitikinkite, jog jūsų būsimas pirkinys turi pakankamai lizdų norimiems komponentams prijungti.

Vaizdo plokštė

Vaizdo plokštė (GPU, arba Graphics Processing Unit), neabejotinai, yra tas kompiuterio komponentas, kuris žaidimų entuziastų (ir šiaip, beveik visų kompiuterių entuziastų) gretose sukelia daugiausiai diskusijų (beje, jis taip pat yra vienas brangiausių kiekvieno kompiuterio komponentų).

Visi nekantraudami laukia, kada bus išleistos naujausios vaizdo plokštės, diskutuoja apie naujųjų plokščių specifikacijas ir įvairius parametrus, bei svajoja apie tai, ką su jomis galima būtų nuveikti, jei tik jos būtų įperkamos.

Žinoma, diskusijos apie vaizdo plokštes eiliniam žmogui, norinčiam susirinkti savo pirmąjį kompiuterį, gali mažai ką ir bereikšti. Tad, paprastai tariant, kokia yra vaizdo plokštės paskirtis? Kokią funkciją atlieka šis kompiuterio komponentas?

Vaizdo plokštė yra atsakinga už sklandų vaizdo rodymą ekrane. Paprastai tariant, vaizdo plokštė priima signalus iš procesoriaus (kompiuterio valdymo centro), juos apdoroja ir kompiuterio monitoriui pasako, ką rodyti. Galų gale, monitorius priima signalus iš vaizdo plokštės ir pagal juos atkuria vaizdą ekrane. Paprasta!

Kaip išsirinkti vaizdo plokštę?

Tam, kad išsirinktumėte vaizdo plokštę, kuri patenkins jūsų poreikius, yra labai svarbu, kad teisingai susiplanuotumėte biudžetą ir vaizdo plokštę (kortą) pirktumėte protingai.

Vaizdo plokštės yra brangios – vidutinės klasės vaizdo plokščių kainos prasideda nuo 150 eurų, o galingiausios vaizdo plokštės gali kainuoti net iki kelių tūkstančių eurų! Būtent todėl yra svarbu, jog kruopščiai susiplanuotumėte biudžetą – nepamirškite, jog vaizdo plokštė turi siekti iki 30% bendros kompiuterio kainos.

Keletas patarimų, padėsiančių įsigyti tinkamą vaizdo plokštę:

  • Monitorius turi atitikti vaizdo kortą.

Kam pirtki 4k monitorių, jeigu jūsų vaizdo korta susidoros tik su Full HD? Taip pat, kam pirkti monitorių, gebantį rodyti 144 kadrus per sekundę, jei vaizdo plokštė ,,paveža“ tik 60? Yra labai svarbu, jog jūsų monitorius atitiktų jūsų vaizdo plokštės sugebėjimus – tam, kad nešvaistytumėte pinigų veltui, turite įsitikinti, jog jūsų vaizdo plokštė sugebės parodyti pilną turimo monitoriaus potencialą, ir atvirkščiai. Kitu atveju, jūs išleisite daugiau, nei reikia, o realaus skirtumo nepajusite.

  • Atsižvelkite į vidinę vaizdo plokštės atmintį.

Daug resursų reikalaujantiems žaidimams bus reikalinga 3-4GB atminties turinti vaizdo plokštė, o jeigu norite redaguoti aukštos kokybės video failus ar žaisti žaidimus su nustatyta maksimalia rezoliucija, jums gali prireikti kortos su 8GB atminties.

  • Ar jūsų korpusas palaiko šią vaizdo kortą?

Įsitikinkite, jog perkama vaizdo korta yra suderinama su perkamu kompiuterio korpusu. Tai padaryti yra labai paprasta – internete pasidomėkite nusižiūrėtos vaizdo kortos matmenimis, o po to pasidomėkite korpuso vidiniais matmenimis – korpuso matmenys turėtų atitikti plokštės matmenis. Taip pat, korpusų gamintojai neretai patys nurodo, kokios vaizdo kortos yra palikomos – jei yra galimybė, vadovaukitės gamintojo pateikta informacija.

Taip pat, jei nesate tikri, ar vaizdo plokštė tikrai tilps, paieškokite norimo korpuso apžvalgų internete – nemaža tikimybė, jog taip greitai rasite atsakymą.

  • Prieš pirkdami vaizdo plokštę, būtinai pasidomėkite jos apžvalgomis.

Kartais yra sunku nusakyti, ar vaizdo plokštė bus pakankamai galinga norimiems darbams atlikti – tai nėra operatyvioji atmintis, kurios pajėgumą nusako vienas skaičiukas bei vienas trumpinys. Dar sunkiau nusakyti, ar norima vaizdo plokštė yra tikrai verta savo kainos.

Būtent todėl yra labai svarbu, jog pasidomėtumėte norima vaizdo korta internete – jūs tikrai nesunkiai rasite pilną apžvalgų, kurios jums iš karto pasakys, kokie yra realūs norimos vaizdo plokštės gebėjimai, ko galima iš jos tikėtis, bei ar ši plokštė yra tikrai geras pasirinkimas būtent jums.

Procesorius

Kitas kiekvieno kompiuterio komponentas, kuris yra be galo svarbus bendram kompiuterio pajėgumui, yra procesorius. Procesorius yra vadinamas daugeliu vardų – kompiuterio smeginimis, kompiuterio valdymo, skaičiavimo centru ir taip toliau.

Nors kompiuteris turi daug informaciją apdorojančių mazgų, procesorius yra pats svarbiausias. Būtent procesorius yra tas kompiuterio komponentas, kuris atlieka visus skaičiavimus, veiksmus, bei leidžia programas. Kaip jau minėjome, procesorius daro milžinišką įtaką kompiuterio pajėgumui daugelyje sričių, tad yra svarbu, jog žinotumėte, kokio pajėgumo procesorių perkate.

Aptarkime pagrindines specifikacijas, nusakančias procesoriaus pajėgumą.

Procesoriaus specifikacijos

Procesoriaus branduoliai

Kas yra procesoriaus branduolys? Paprastai tariant, branduolys yra savarankiškas procesorius. Ankstyvosios kompiuterių technologijos laikais procesoriai turėjo tik vieną branduolį. Vienas branduolys gali atlikti vieną veiksmą tuo pačiu metu, tad nenuostabu, jog pirmosios kartos procesoriai buvo itin lėti.

Pažengus kompiuterių technologijai, pagrindinės procesorius gaminančios įmonės (Intel ir AMD) pradėjo kombinuoti du procesorius į vieną – taip atsirado pirmieji procesoriai, turintys du branduolius. Šie procesoriai iš tikrųjų buvo sudaryti iš dviejų mažesnių procesorių, o tai jiems leido užduotis atlikti greičiau.

Šiandieniniai procesoriai dažniausiai turi tris, keturis, šešis, aštuonis, ar net daugiau branduolių. Šiuo metu galingiausias stacionaraus kompiuterio klasės procesorius yra ,,AMD Ryzen Threadripper 2990WX“ – itin greitas, 32 branduolius turintis super-procesorius, kainuojantis apie 2 000 eurų.

Procesoriaus dažnis

Procesoriaus dažnis nusako procesoriaus skaičiavimų greitį. Jei tiksliau – procesoriaus dažnis nusako, kiek instrukcijų procesorius gali apdoroti per vieną sekundę. Viena instrukcija yra išreiškiama 1 hercu (Hz), tad, pavyzdžiui, jei procesorius dirba 3.5GHz dažniu, tai reiškia, jog jis geba apdoroti 3.5 milijardo instrukcijų per sekundę – neįtikėtina, tiesa?

Taip pat, kai kurie procesoriai yra sukonstruoti taip, jog galima padidinti jų realų veikimo dažnį (,,Overclock“) – tai yra, padaryti, jog procesorius būtų greitesnis, nei numatyta gamintojo specifikacijose. Tiesa, didinti procesoriaus veikimo dažnį vertėtų tik tuo atveju, jei žinote, kaip tai padaryti teisingai – kitu atveju galite pažeisti savo procesorių ir vėjais paleisti kelis šimtus eurų.

Procesoriaus talpykla (,,Cache“)

Procesoriaus talpykla yra vadinama momentinė atmintis, išsidėsčiusi ant paties procesoriaus. Jos veikimas yra labai panašus į operatyviąją atmintį (RAM), tačiau pagrindinis skirtumas tarp jų yra tas, jog, kaip jau minėjome, procesoriaus talpykla yra išsidėsčiusi ant pačio procesoriaus. Tai leidžia procesoriui šią atmintį pasiekti žymiai greičiau, o tuo pačiu, žymiai pagreitinti visą procesoriaus veiklą, ypač, kai yra atliekamos kelios užduotys vienu metu.

Procesoriaus talpykla yra išskirstyta į tris pagrindinius talpyklų tipus – L1, L2, ir L3 (t.y., procesorius turi visų trijų tipų talpyklas). Pirmasis talpyklos tipas, L1, yra pats greičiausias, tačiau turintis mažiausiai atminties – šią talpyklą procesorius patikrina pirmiausiai. L2 talpyklos tipas yra didesnis, tačiau truputį lėtesnis dėl didesnio duomenų srauto. Galiausiai, L3 talpyklos tipas yra pats didžiausias (juo naudojasi visi procesoriaus branduoliai), tačiau lėčiausias.

Paprastai tariant, jums nereikia gilintis į atskirus talpyklų tipus – užtenka žinoti, jog kuo didesnė yra procesoriaus talpykla, tuo greitesnis ir labiau optimizuotas procesoriaus darbo procesas.

Suderinamumas su motinine plokšte

Kad ir koks procesorius būtų geras, iš jo bus mažai naudos, jei jis nebus suderinamas su motinine plokšte.

Pirmiausia, procesoriai turi tam tikrą jungtį, kuria jie susijungia su motinine plokšte. Procesorių jungtis turi atitikti motininės plokštės jungtį – kitu atveju jums nepavyks įstatyti procesoriaus. Laimei, yra nesunku sužinoti, ar motininės plokštės jungtis atitinka procesorių – tereikia patikrinti abiejų komponentų charakteristikas.

Kitas dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, yra motininės plokštės lustų rinkinys (angliškai ,,chipset“). Lustų rinkinys yra blokas, kuris yra integruotas į motininę plokštę – jis nusako, kaip visi kompiuterio komponentai funkcionuos tarpusavyje. Yra labai svarbu, jog lustų rinkinys palaikytų procesorių – net jei jungtis atitiks, procesorius vis tiek nebus palaikomas, jei lustų rinkinys jo nepripažins.

Aušinimo svarba

Galiausiai, nepamirškite pasirūpinti papildomais ventiliatoriais (aušinimu) – nors dažniausiai pirkdami kompiuteriu komponentus ir gausite integruotą nedidelį ventiliatorių, tačiau jo toli gražu neužteks žemai kompiuterio temperatūrai. Tai ypač galioja tiems, kurie nori padidinti savo procesoriaus numatytą veikimo dažnį (,,overclock“). Įsigykite bent 2 papildomus ventiliatorius – taip užtikrinsite sklandų savo sistemos aušinimą.

Tiesa, prieš pirkdami ventiliatorius, pasidomėkite, kokio diametro ventiliatoriai yra tinkami jūsų išsirinktam korpusui – jeigu ventiliatoriai neatitiks, jūs jų paprasčiausiai negalėsite įdėti dėl netinkamo dydžio.

Operatyvioji atmintis (RAM)

Operatyvioji atmintis (RAM, arba Random Access Memory) yra labai svarbus kiekvieno kompiuterio komponentas. Tai yra tarsi trumpalaikė kompiuterio atmintis, kuria kompiuteris naudojasi įvairiems procesams bei skaičiavimams atlikti realiu laiku. RAM yra specializuota atmintis, kuri pasižymi milžiniška sparta, bei tuo, jog joje neįmanoma įrašyti ilgalaikių failų.

Iš esmės, kuo daugiau operatyviosios atminties kompiuteris turi, su tuo daugiau aplikacijų jis gali susitvarkyti vienu metu. Nenuostabu, jog operatyviosios atminties kiekis daro milžinišką įtaką kompiuterio procesų atlikimo greičiui – ypač tada, jei norime kompiuterį ,,apkrauti“ keletu darbų tuo pačiu metu.

Nors kai kurios programos operatyviosios atminties sunaudoja itin mažai, vertėtų paminėti, jog yra programų, kurios šio tipo atminties reikalauja ypatingai daug. Tokių procesų pavyzdžiai – vaizdo įrašų redagavimas, įrašų peržiūra realiu laiku, vaizdo įrašų bei didelio formato nuotraukų kompiliavimas, modelių generacija ir taip toliau. Jeigu savo naująjį kompiuterį planuojate naudoti daug operatyviosios atminties reikalaujančioms veikloms, mes patariame, jog jūsų kompiuteris turėtų 16GB RAM.

Tiesa, operatyviosios atminties kiekis nenusako jos greičio – tarkime, jeigu jūsų naudojamos programos reikalauja 6GB atminties, jūs nepajustumėte skirtumo – ar turėtumėte 8GB, ar 16GB operatyviosios atminties. Taip yra todėl, jog likusi atmintis tiesiog liks nepanaudota. Kita vertus, jei jūsų kompiuteris turi vos 4GB operatyviosios atminties, jūs pajusite milžinišką kompiuterio strigimą, nes jam trūks reikalingos atminties jūsų naudojamiems procesams atlikti.

RAM tipai

Operatyviosios atminties tipai:

  • DDR5 – Itin greitas, dar neišleistas, naujausios kartos RAM tipas (planuojama išleidimo data – 2020 metai).
  • DDR4 – šiuo metu moderniausias operatyviosios atminties tipas, kurį galima įsigyti (išleidimo data – 2014m.).
  • DDR3 – vis dar dažnai naudojamas, pakankamai greitas RAM tipas (išleidimo data – 2007 m.).
  • DDR2 – senesnės kartos, retai besutinkamas operatyviosios atminties tipas (išleidimo dara – 2003 m.).
  • DDR – išleistas 1998 metais, šis operatyviosios atminties tipas yra beveik nebenaudojamas.

Šiuo metu egzistuoja 5 operatyviosios atminties tipai (kartos). Iš esmės, kuo modernesnis operatyviosios atminties tipas, tuo jis daugiau sugeba – yra greitesnis bei geba talpinti daugiau atminties. Tačiau vertėtų paminėti, jog operatyviosios atmintys, nors ir priklausančios tai pačiai kartai, gali skirtis savo greičiais. Tai reiškia, jog greičiausia DDR3 atmintis gali būti greitesnė už lėčiausią DDR4 atmintį (retais atvejais).

Kiek operatyviosios atminties man reikia?

Viskas priklauso nuo to, kam naudosite savo kompiuterį. Nėra daug naudos iš operatyviosios atminties, kurios galimybių vis tiek neišnaudosite. Be to, operatyvioji atmintis yra brangi – dar viena priežastis, skatinanti atminties pirkti tiek, kiek reikia. Tiesa, jei norite skaidraus naudojimosi kompiuteriu pajūčio, turėtumėte įsigyti bent 6 GB operatyviosios atminties – net jeigu kompiuterį planuojate naudoti itin paprastoms veikloms.

Mūsų patarimai:

8 GB – tiems, kuriems kompiuteris reikalingas paprastoms veikloms atlikti – naršymui internete, ,,Microsoft office“ paketo naudojimui, vaizdo įrašų peržiūrai, paprastiems kompiuteriniams žaidimams.

16 GB – tiems, kurie nori atlikti daug resursų reikalaujančius darbus – redaguoti vaizdo įrašus (Full HD), nuotraukas, modeliuoti, žaisti naujausius kompiuterinius žaidimus.

32 GB – geriausiai tiks tiems, kurie nori susikonstruoti tikrą darbinę stotį, bei atlikti tikrai daug operatyviosios atminties reikalaujančius darbus – redaguoti 4K vaizdo įrašus, redaguoti labai dideles nuotraukas ,,Photoshop“ programa, atlikti didelius generavimo bei kompiliavimo darbus ir taip toliau.

Ilgalaikė atmintis

Pakalbėkime apie visuose kompiuteriuose esantį, tačiau tikrai svarbų kiekvieno kompiuterio komponentą – ilgalaikę atmintį. Ilgalaikė atmintis yra ta vieta, kurioje yra padėti visi jūsų turimi kompiuterio failai. Nesvarbu, kas tai bebūtų – jūsų nuotraukos, vaizdo įrašai, žaidimai, ar net pati operacinė sistema – viskas yra įrašyta ilgalaikėje atmintyje.

Egzistuoja du pagrindiniai kompiuterio ilgalaikės atminties tipai – tradicinis kietasis diskas, vadinamas HDD (hard disc drive), bei modernesnė, ,,flash“ tipo atmintis, vadinama SSD (solid state drive). Vertėtų paminėti, jog kompiuteris gali turėti abi atmintis vienu metu – tiesą sakant, daugumai žmonių būtent toks pasirinkimas ir yra optimaliausias (apie tai – truputį vėliau).

Aptarkime pagrindinius šių ilgalaikės atminties tipų skirtumus.

HDD

HDD kietasis diskas – populiariausia, senesnio tipo ilgalaikė atmintis. Ši atmintis, paprastai tariant, yra sudaryta iš besisukančio disko (kai atmintis yra naudojama), kuriame magnetizmo pagalba yra saugoma informacija – net kai kompiuteris yra išjungiamas ir diskas nustoja suktis.

Šios technologijos pagrindai buvo sukurti jau prieš daugiau nei 50 metų, tačiau HDD diskai yra labai populiarūs ir šiais laikais. Kodėl?

Tam, kad atsakytume į šį klausimą, mums tereikia pakalbėti apie HDD diskų pagrindinį privalumą – kainą. HDD kietieji diskai yra tikrai pigūs – galima nesunkiai rasti 2TB kietąjį diską vos už 50 eurų.

Būtent maža kaina ir yra pagrindinis faktorius, dėl kurio HDD diskai yra tokie populiarūs. Jums tereikia išleisti keliasdešimt eurų ir jūsų kompiuteris turės pakankamai atminties visiems jūsų turimiems įrašams, filmams, įvairiausiems žaidimams ir kitiems dalykams – atminties tikrai nepritrūksite.

Žinoma, HDD diskai nėra itin greiti – jų greitis įprastai svyruoja tarp 50MB/s ir 180MB/s, priklausomai nuo pačio disko sukimosi greičio (5400 RPM ar 7200 RPM) bei kitų faktorių, tad šio tipo atmintis nėra labai tinkama programoms, kurioms būtinas greitas duomenų skaitymas (pavyzdžiui, kompiuterio operacinei sistemai).

SSD

SSD atmintis – modernesnė, visiškai kitu pagrindu veikianti ilgalaikė kompiuterio atmintis. Skirtingai nuo HDD disko, SSD atmintyje nėra jokių judančių dalių – šio tipo atmintis veikia ,,flash“ principu (visai kaip įvairios atminties, sd kortelės ir panašiai) ir nėra naudojamas magnetinis laukas. Dėl savo veikimo principo, SSD tipo atmintis turi begalę privalumų, ją lyginant su HDD atmintimi.

Visų pirma, SSD atmintis yra greita. Labai greita. Biudžetinės SSD atmintys gali pasiekti 500MB/s skaitymo greičius, o tai reiškia, jog jos gali būti net daugiau nei 10 kartų greitesnės už tradicinius kietuosius diskus (HDD).

Būtent SSD greitis itin praverčia kompiuterio operacinei sistemai – kompiuteriai, kurių operacinės sistemos yra įrašytos į SSD diską, gali pilnai ,,užsikrauti“ per 15 sekundžių nuo įjungimo. Be to, SSD esantys failai galės būti įrašomi bei perkeliami itin dideliu greičiu – tai nemenkas privalumas tiems, kuriems tenka dirbti su daug vietos užimančiais įrašais.

Tiesa, SSD atmintys turi ir kitų privalumų – jos užima mažiau vietos bei yra žymiai patvaresnės (nes neturi judančių dalių, joms nepakenkia buitiniai magnetai), be to, sunaudoja mažiau elektros energijos. Puiku!

Žinoma, visi šie privalumai skamba tikrai nuostabiai, tačiau visi žino, jog tobulo daikto nėra. Galbūt todėl mums vertėtų pakalbėti apie paskutinį šios atminties aspektą – kainą.

Nepaslaptis, jog SSD atmintys yra brangios. Tiesą sakant, jos yra kelis kartus brangesnės už HDD diskus. Pavyzdžiui, 500GB SSD jums gali atsieiti apie 60-80 eurų, nors už tokios pačios talpos HDD diską jums tereiktų sumokėti apie 30 eurų. Kitas, truputį radikalesnis pavyzdys – 2TB SSD atmintis jums kainuotų apie 300 eurų, nors tokio paties dydžio HDD diską galima įsigyti už 60 eurų.

Optimalu – kombinuoti

Tam, kad kompiuteris nepragraužtų skylės piniginėje, perkantys kompiuterį žmonės dažniausiai nusprendžia kombinuoti šiuos du atminties tipus. Optimaliausia yra įsigyti nelabai didelės talpos SSD diską, į kurį bus galima įsirašyti operacinę sistemą bei labiausiai naudojamas programas, bei taip pat nusipirkti nebrangų HDD diską, kuris suteiks pakankamai vietos visiems kitiems failams.

Taip jūs sutaupysite ir nemažai pinigų, ir galėsite džiaugtis itin didele kompiuterio veikimo sparta dėl į SSD atmintį įrašytos operacinės sistemos – laimi visi!

Maitinimo blokas (PSU)

Galiausiai, metas pasirūpinti paskutiniuoju savo naujojo stacionaraus kompiuterio komponentu – maitinimo bloku. Maitinimo blokas (PSU, arba ,,Power supply unit“) yra atsakingas už sklandų ir tolygų energijos tiekimą visai sistemai.

Nors dauguma žmonių į šį kompiuterio komponentą nekreipia daug dėmesio, tačiau iš tikrųjų maitinimo blokas yra svarbesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Maitinimo blokas yra atsakingas ne tik už sklandų energijos tiekimą visiems komponentams, bet ir už visų komponentų apsaugą nuo įvairių nenumatytų elektros tinklo pavojų – šoktelėjusios įtampos, srovės stiprio, be to, PSU taip pat yra atsakingas už apsaugą nuo trumpojo jungimo bei perkaitimo.

Maitinimo blokai, toli gražu, nėra vienodi. Paprastai tariant, skirtingi maitinimo blokai tiekia skirtingo stiprumo elektros srovę – ši srovė yra išreiškiama vatais (W).

Galima rasti įvairaus galingumo maitinimo blokų – 500W, 650W, 750W, 850W, 1000W ir taip toliau. Yra labai svarbu, jog maitinimo bloko tiekiamos srovės stiprumas atitiktų kompiuterio komponentams reikalingą elektros srovės stiprumą. Kitu atveju, jūs galite susidurti su dažnais mėlynaisiais ekranais, atminties neveiksnumu, bei kitomis problemomis – galų gale, nusipirkę netinkamą matinimo bloką, jūs galite net pakenkti savo sistemai.

Kaip matote, išsirinkti tinkamų specifikacijų, kokybišką PSU yra labai svarbu. Tačiau kokio galingumo maitinimo blokas yra reikalingas būtent jums? Tai, iš esmės, priklauso nuo komponentų, kuriuos išsirinkote savo naujajam stacionariam kompiuteriui.

Sužinoti konkretų reikalingą vatų kiekį savo sistemoje nėra sudėtinga – tiesiog pasinaudokite internete esančiomis maitinimo bloko skaičiuoklėmis (PSU calculator). Įsijungus tokią skaičiuoklę, jums tereiks pažymėti pagrindines jūsų išsirinktas dalis, o skaičiuoklė per kelias sekundes jums parodys, kokios galios maitinimo bloko jums reikia.

Pabaigai

Štai ir apžvelgėme visus pagrindinius kompiuterio komponentus. Nors ir aptarėme pagrindinius kiekvieno kompiuterio veikimo principus, jo dalis bei tų dalių specifikacijas, vertėtų nepamiršti, jog kompiuterių pasaulys yra gerokai platesnis.

Tam, kad sutaupytumėte laiko bei pinigų, mes patariame:

  • Nenorite patys pasirinkti dalių? Pasinaudokite kitų pasirinkimais.

Jei nenorite detaliai domėtis kompiuterio komponentais, tačiau norite sutaupyti, išsirinkite jau kitų patikrintus dalių rinkinius – nesunkiai rasite tą kombinaciją, kuri yra optimali bei yra tinkamiausia jūsų biudžetui.

  • Ar visos dalys dera?

Jei dalis renkatės patys, prieš pirkdami išsirinktas dalis, pasidomėkite, ar jūsų ,,rinkinys“ yra optimalus, bei ar visos dalys tarpusavyje dera.

Galite pasiklausti vieno iš internetinėse parduotuvėse esančių konsultantų, ar bet kuriame kompiuterių entuziastų forume – greitai sužinosite, ar išsirinkote optimalų kompiuterį. Be to, egzistuoja kompiuterio dalių suderinamumo patikrinimo puslapiai, kurių pagalba savo dalių suderinamumą galėsite patikrinti per kelias minutes.

  • Ieškokite nuolaidų.

Nors rinktis kompiuterį iš dalių jau savaime yra daug pigiau, nei tokį patį kompiuterį pirkti jau surinktą, tačiau jūs galite sutaupyti dar daugiau – pasidomėkite, ar jums reikalingoms dalims kartais nėra taikomos nuolaidos. Nepamirškite – jūs neprivalote visų dalių pirkti iš vienos vietos.

  • Prieš pradėdami rinkti kompiuterį, pasidomėkite, kaip tai padaryti teisingai.

Nors ir surinkti kompiuterį nėra sudėtinga, tačiau vis dėlto, turite žinoti, ką darote. Jei nesate tikri, ar viską darote teisingai, nedvejokite – pasidomėkite ir įsitikinkite, jog neplanavote padaryti brangios klaidos.

Apie autorių

Susisiekite su Financer.com

Sekite mus Facebook

×

Prašome įvertinti Stacionarus kompiuteris | pirkimo vadovas