Gera finansinė ateitis- ar studijos yra būtinos?

Nauji metai įsivažiavo, o valstybiniai egzaminai, atrodo, jau visai ne už kalnų. Jei esate abiturientas, ko gero jau pradėjote svarstyti apie savo ateitį- ko norite iš gyvenimo, kuo norite tapti, galų gale- kur geriausia studijuoti. O kas jei studijuoti nenorite? Kas, jei dar neapsisprendėte, kuo norite tapti?

Net jei aplinkiniai žmonės jus spaudžia studijuoti, mes patariame neskubėti priimti tokio svarbaus sprendimo- tai, ką sako kiti, nebūtinai yra tiesa, o jūsų gyvenimo pasirinkimai turėtų priklausyti tik nuo jūsų. Šiame blogo straipsnyje pakalbėsime apie studijas, tikslo siekimą, bei tai, kas iš tikrųjų sukuria finansinę gerovę.

Studijų nauda

Visų pirma,  pakalbėkime apie studijų naudą. Juk aukštasis išsilavinimas gali būti labai svarbus ir naudingas- viskas priklauso nuo to, kas esate, kuo domitės, ką norite veikti.

Jei jus domina konkreti veiklos sritis, ji jums tinka ir patinka bei norite tapti tos srities žinovu bei specialistu, galite drąsiai rinktis studijas universitete ar kitoje aukštojoje mokykloje- tokiu atveju aukštasis mokslas padės jums tobulėti.

Aukštoji mokykla gali atverti daug galimybių- bendrauti bei mokytis iš entuziastų, besidominančių tais pačiais dalykais, kaip ir jūs, atrasti savo terpę žmonių, dalyvauti aukštosios mokyklos gyvenime. Be to, dauguma aukštųjų mokyklų paskutiniaisiais studijų metais savo studentams siūlo atlikti praktiką įmonėse, o kartais- po studijų iškart gauti kvalifikuotą darbą tose įmonėse, kuriose studentai tą praktiką atliko.

Taip pat vertėtų paminėti ir paprastą faktą, kad turėsite aukštojo išsilavinimo diplomą. Gauti norimos specialybės darbą yra daug lengviau, jei turite atitinkamos specialybės aukštąjį išsilavinimą- darbdavį labiau domina kandidatai, kurie turi tam tikrų žinių bagažą, o aukštojo išsilavinimo diplomas yra to bagažo garantas.

Be to, net jei ir nuspręstumėte nedirbti pagal įgautą specialybę, aukštojo išsilavinimo diplomas vis tiek gali būti pravartus- neretai įmonės reikalauja pateikti bet kokio aukštojo išsilavinimo diplomą, jei norite kandidatuoti į aukštesnę poziciją įmonėje (jūsų išsilavinimo sritis gali skirtis nuo srities, į kurią kandidatuojate). Tai atveria galimybę kandidatuoti į įvairius darbus, kuriems reikalinga aukštesnė kompetencija bei sugebėjimai- neretai tokie darbai yra daug geriau apmokami ir suteikia daug geresnes galimybes kilti karjeros laiptais, palyginus su bazinėmis darbo pozicijomis, nereikalaujančiomis jokio išsilavinimo.

Iš esmės, jei esate apsisprendę, kas jus domina ir studijuoti norite, aukštasis mokslas gali būti geras sprendimas- ypač, jei studijuojate tiksliuosius mokslus ar kalbas, tai yra verdate srityje, kurioje kūrybingumas ir originalumas nėra tokie svarbūs kaip tikslios žinios bei išsilavinimas.

Studijuoti ar nestudijuoti?

Deja, tiesa yra tokia- jei jūs dažnai užduodate sau šį klausimą, ko gero jau patys žinote atsakymą, tik nenorite to pripažinti. Formalus studijavimas, mūsų nuomone, yra laiko švaistymas. Formalios studijos, dar vadinamos „mokslu dėl diplomo“ jums kels kančią ir tikrai nepadės savyje atrasti motyvacijos. Dar blogiau, jei tokias studijas pabaigsite ir nuspręsite dirbti atitinkamą darbą.

Visiškai nesvarbu, kad tas darbas gali būti „prestižinis“ bei gerai apmokamas- toks darbas jums kels kančią. O gyvenimas, kai tenka patirti nuolatinę kančią, nėra gyvenimas- nesvarbu, ką apie jūsų statusą mano visuomenė bei kiek pinigų turite. Žmonės, formaliai dirbantys „prestižinius“ darbus iš tikrųjų nėra daug pasiekę. Jei iš tikrųjų norite ko nors pasiekti, pati pagrindinė taisyklė yra paprasta- gyvenime privalote užsiimti tuo, kuo degate.

Mūsų nuomone, plytelių klojėjas, kuriam nuoširdžiai patinka jo darbas ir kuriam tas darbas teikia malonumą, yra daug aukščiau už, tarkime, bankininką, kuris dirba formaliai. Ne tik, kad tokiu atveju plytelių klojėjas yra laimingesnis- jis taip pat labiau save realizuoja ir turi daugiau motyvacijos tobulėti bei stengtis. O tai reiškia, kad jis, kaip savo profesijos specialistas, taps vienu geriausiu rinkoje, automatiškai- ir vienu paklausiausių.

Neretai tokie meistrai yra užversti užsakymais pusmetį, ar net metus į priekį, o ką jau kalbėti apie daug aukštesnius jų įkainius. Tiesa yra tokia, kad žmonės yra pasirengę ir laukti, ir mokėti už kokybę, o savo srities meistrais tapti gali tik tie žmonės, kurie tuo užsiima nuo širdies.

Toli gražu, studijos nėra viskas- aukštasis mokslas, jei jūs jo iš tikrųjų nenorite, jums laimės tikrai nesuteiks. Taip pat vertėtų paminėti, kad formalus aukštasis ne tik, kad nesuteiks laimės, bet ir nepadės jums tapti žmogumi, kuris savo gyvenime kažką pasiekė.

Ar aukštasis garantuoja finansinę sėkmę?

Jau minėjome, kad savo srities specialistai gali uždirbti tikrai nemažai, net neturėdami jokio aukštojo. O kaip yra su universitetais? Pakalbėkime apie aukštojo išsilavinimo daromą įtaką finansinei gerovei.

Iš esmės viskas priklauso nuo to, ką nuspręsite studijuoti. Tai yra, galimą finansinę gerovę labai įtakoja jūsų srities specialistų paklausos bei pasiūlos santykis. Yra kelios studijų kryptys, kurios yra arba per daug populiarios (per didelė pasiūla), arba kurioms nėra pakankamai paklausos- pavyzdžiui, Lietuvių kalba, teisė, aktorinis, teatro režisūra.

Pasirinkus tokias studijas, finansiškai išsilaikyti gali būti sunku (ypač baigus studijas, susijusias su menais). Kita vertus, tie, kurie stengiasi, tikrai gali prasimušti bet kurioje srityje- tereikia trupučio originalumo.

Taip pat vertėtų paminėti ir studijų pasirinkimus, kurie šiuo metu paklausūs. Tai yra beveik viskas, kas susiję su informacinėmis technologijomis, taip pat nuolatos reikalingi reklamos ir rinkodaros specialistai, mechanikos inžinieriai bei kvalifikuoti vadovai.

Žinoma, svarbiausia yra tai, kad jūsų pasirinkta studijų sritis tiktų jums. Studijuodami vien dėl paklausos tikrai netapsite motyvuotu specialistu, o formalizmas didelių karjeros galimybių suteikti negali, nesvarbu, kokios srities aukštojo išsilavinimo diplomas puoštų jūsų CV.

Atlyginimų palyginimas

Taip pat vertėtų pakalbėti apie darbo atlyginimą. Palyginkime įvairius vidutinius neto atlyginimus- profesijų, kurioms reikalingas aukštasis, bei darbo sričių, kuriems aukštasis nėra būtinas.

Darbai, kuriems būtinas išsilavinimas:

  • Asmeninis bankininkas- 935eu.
  • C++ programuotojas- 1413eu.
  • Sekretorius- 590eu.
  • Vidurinės mokyklos mokytojas- 662eu.

Darbai, kuriems aukštasis nebūtinas:

  • Apmušėjas- 716eu.
  • Vairuotojas- 798eu.
  • Vadybininkas- 803eu.
  • Plytelių klojėjas- 904eu.

Kaip matome, neretai darbai, kuriems nereikalingas aukštasis yra taip pat gerai apmokami kaip ir darbai, kuriems aukštasis yra būtinas. Taip pat nepamirškime paklausos-pasiūlos santykio- gauti, tarkime, vairuotojo darbą neretai bus daug lengviau nei įsidarbinti asmeniniu bankininku.

Tai mus priveda prie paprasto klausimo- jei aukštasis išsilavinimas negarantuoja nei finansinės gerovės, nei laimingo gyvenimo, tai…

Nuo ko iš tikrųjų priklauso sėkmė?

Nuo nuolatinės pastangos. Visiškai nesvarbu, ar studijuojate, ar ne- bet kuriuo atveju jūs galite ir daug pasiekti, ir nepasiekti nieko. Jūs galite tapti sėkmingu baigę universitetą, taip pat galite daug pasiekti neturėdami aukštojo. Jūs galite nestudijuoti, nesistengti ir merdėti, kaip ir studijuoti formaliai bei kankintis- iš tikrųjų sėkmė priklauso ne nuo to, ar studijuojate, ar ne, bet nuo jūsų pačių pastangų bei lipimo iš komforto zonos.

Komforto zona- kas tai ir kaip iš to lipti?

Iš esmės tai saugumo rinkimasis, atsisakant savasties realizavimo. Jei jūs turite du pasirinkimus, iš kurių vienas yra saugus, o kitas realizuoja jus pačius, tačiau renkatės saugų variantą, jūs pasirenkate komforto zoną.

Turėtume paminėti, kad vien tai, jog nestudijuosite, dar toli gražu nereiškia, kad lipsite iš komforto zonos. Tą patį galime pasakyti ir apie aukštąjį mokslą- patogus mokymasis universitete taip pat dar nereiškia, jog lipate iš komforto zonos. Vienintelis skirtumas yra tas, kad studijuojant stagnavimas užsimaskuoja.

Ar jūsų pasirinkimai jums neša laimę? Ar jie jus realizuoja? Ar dėl savo tikslo darote viską, ką galite? Ar jūs renkatės atsižvelgdami į saugumą, ar labiau galvojate apie tai, kas jus daro laimingus? Klauskite savęs- tai vienas geriausių būdų sužinoti, ar kartais neįstrigote patogiame burbule.

Jums nuoširdžiai patinka tam tikra veiklos sritis? Vystykite ją.

Jei turite hobį ar ką nors, kas jus labai stipriai domina, jei yra kažkas, kuo visados norėjote užsiimti, jei turite svajonę- siekite to, kas jus domina labiausiai.

Svajonės siekimo kelias dažniausiai nėra lengvas, taip pat, kaip ir nėra saugus, tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte atsisakyti savo svajonių dėl saugumo. Saugumas laimės niekad nesuteikia, o galų gale, nepamirškime senos patarlės: „daug geriau yra gailėtis dėl to, ką padarei, nei dėl to, ko nepadarei“.

Galbūt jums teks porą metų gyventi iš minimalaus atlyginimo, kol tuo pat metu vystysite savo svajones, galbūt sėkmė toli gražu jūsų neaplankys iškart- kaip jau minėjome, dėl asmeninės sėkmės kartais reikia eiti sunkesniu keliu. Nepamirškime, kad ne tik, kad gali būti sunku finansiškai, bet ir gali būti, jog patirsite tolesnį nuolatinį spaudimą ir šeimos narių bei pažįstamų.

Taip jau būna, kad aplinkiniai, lenkiantys stoti į aukštąją mokyklą, dažniausiai rūpinasi jūsų finansiniu saugumu bei savo pasididžiavimo jumis jausmu, tačiau visiškai nepagalvoja ar tai jus padarys laimingus. Pragyvenę saugų, komfortabilų, nuobodų gyvenimą, pasirinkę komforto zoną vietoj tobulėjimo ir svajonės siekimo, ko gero gailėsitės, o pragyventi tą gyvenimą teks jums, o ne kam kitam.

Būtent todėl, kad ir ką bepasirinktumėte, turėtumėte įsitikinti, kad tai buvo jūsų padarytas sprendimas- niekas kitas už jus jūsų gyvenimo nenugyvens. Daug geriau daryti savas klaidas, nei elgtis „teisingai“ pagal kito įspraustas nuorodas.

Nedomina jokia sritis- ką daryti?

Tikrai ne visi žmonės, dvejojantys, studijuoti ar ne, turi asmeninį hobį, veiklą, kuri juos labai domina. Visai gali būti ir taip, kad jūs dvejojate dėl studijų, nes iš viso nežinote, kuo norite tapti gyvenime- dar neatradote veiklos, kuri jums tinka.

Tokiu atveju svarbiausia yra lipti iš komforto zonos ir ieškoti. Jei nuspręsite nestudijuoti, tačiau nieko nevystysite ir liksite gyventi komfortabiliai, vieną dieną galite pažvelgti į veidrodį ir nusistebėti- jums jau 30 metų, jūsų buvę klasiokai jau tapo savo srities profesionalais, o jūs vis dar gyvenate tėvų namuose. Toks likimas ištinka ne vieną žmogų. Žinoma, ne be reikalo- jūs pats esate savo likimo kalvis, o jūsų ateitis visiškai priklauso nuo jūsų pastangų.

Jei dar neradote savo gyvenimo kelio, bet jaučiate, kad studijos nėra tas kelias, kuriuo norite eiti- nestudijuokite, tačiau tuo pačiu nestovėkite vietoje ir atsistokite ant savo kojų. Kodėl gi neišsikrausčius iš tėvų namų, nesusiradus darbo, neišmokus gyventi savarankiškai? Galbūt tai ne pats komfortabiliausias pasirinkimas, bet jis tikrai konstruktyvus.

Atsistoję ant savo kojų bei išmokę gyventi savarankiškai, pajautę, kad jūsų gyvenimas priklauso tik nuo jūsų pačių, galite po truputį pradėti jausti, ko norite jūs patys.

Jei nežinote, ko norite iš gyvenimo, studijuoti formaliai būtų taip pat nekonstruktyvu kaip ir nestudijuoti ir nieko neveikti- gyvenimas per trumpas, kad jį iššvaistytumėte. Juk galite išbandyti įvairias veiklas, supažindinančias programas, galite ieškoti patys, galvoti, kas jums teiktų malonumą, daug ką išbandyti- yra tikrai daug būdų, galinčių padėti jums atrasti savo kelią- tereikia nestovėti vietoje.

Mūsų patarimai jums

  • Jei norite studijuoti- studijuokite, tačiau neleiskite studijoms jūsų varžyti.

Jei jus domina konkreti sritis ir norite ją studijuoti, studijuokite. Tačiau neleiskite studijoms jūsų varžyti- ypač, jei jaučiate, kad aukštojoje mokykloje vyrauja formalizmas, trukdantis jums tobulėti. Nesakome, kad tokiu atveju reikia studijas iškart mesti (nors, pasitaiko, kad reikia), tačiau yra labai svarbu, kad neapsiribotumėte studijomis- tobulėkite individualiai, vystykite papildomą asmeninę veiklą.

  • Formalus studijavimas- daugiau kančios, nei naudos.

Jei studijuoti nenorite, geriau nestudijuokite. Formalus aukštasis laimės neatneša, be to, per tą laiką, kol formaliai sėdėsite aukštojoje mokykloje, galėtumėte vystyti savo idėjas, veiklą bei tobulėti. Todėl labai svarbu yra nestovėti vietoje- geriau nestagnuoti universitete ir eiti sunkesniu, bet jus realizuojančiu keliu.

  • Nežinote, ko norite? Ieškokite.

Laimė pasiekia tuos, kurie jos ieško. Jei nežinote, ko norite iš gyvenimo, privalote stengtis surasti kažką, kas skirta būtent jums- net jei dar neradote jus realizuojančios veiklos, ta veikla tikrai egzistuoja.

  • Nepasiduokite aplinkinių spaudimui.

Joks žmogus negali už jus nugyventi jūsų gyvenimo ir juo labiau žinoti, ką jums pasirinkti. Tai, kas tinka vienam žmogui, gali visiškai netikti kitam- tik jūs galite žinoti, kas jums tinka labiausiai, tad nenuostabu, kad tik jūs galite padaryti teisingą pasirinkimą. Nesvarbu, ar tai pasirodys esanti klaida, ar ne- jūs gyvensite savo gyvenimą ir mokysitės iš savo klaidų.  Nėra verta egzistuoti gyvenant kito žmogaus pasirinkimais- toks gyvenimas stabdo bet kokį siekimą ir tobulėjimą.

Gyvenimas yra per trumpas, kad būtų komfortabilus. Būtent todėl yra svarbu, kad jūsų pasirinkimai priklausytų tik nuo jūsų. Mes, financer.com komanda, linkime, kad atrastumėte kažką, ko norite siekti visa širdimi bei drąsiai eitumėte savo gyvenimo keliu, kad ir koks jis būtų sudėtingas. Sėkmės!