Infliacija – kaip apsisaugoti?
Infliacija – tylus pavojus jūsų finansams, galintis ,,sugraužti” jūsų turimas santaupas jums to net nepastebėjus.
Aptarkime, kas yra infliacija, kodėl ji turėtų būti aktuali kiekvienam, galvojančiam apie savo finansus, bei kaip galima apsaugoti savo santaupas.
Kas yra infliacija?
Infliacija – pinigų nuvertėjimas, arba visuotinis prekių bei paslaugų brangimas.
Paprastai tariant, laikui bėgant, jūsų pinigai nuvertėja – turėdami tas pačias lėšas, galite įsigyti žymiai mažiau produktų.
Pavyzdžiui, jei prieš dešimt metų su 10€ (arba 34.52 lito) būtumėte galėję prisikrauti pilną krepšelį produktų, dabar su 10€ įsigysite vos keletą būtinųjų prekių.
Infliacijos pavyzdys
Didėja ir pajamos
Normalios infliacijos metu, taip pat tolygiai auga ir ekonomika, todėl infliacija yra sunkiai pajaučiama.
Paprastai tariant, infliacija nėra stipriai juntama dėl to, jog tuo pat metu yra keliami ir atlyginimai, išmokos bei pensijos.
Tai yra, pakilusios prekių bei paslaugų kainos yra kompensuojamos didesnėmis pajamomis – mes prekėms išleidžiame daugiau, bet ir uždirbame daugiau.
Infliacija – gali būti sveika
Infliacija – natūralus reiškinys, kuris gali reikšti ir sveiką ekonomikos augimą.
Išsivysčiusioms šalims, siekiamas infliacijos rodiklis – apie 2%. Esant sveikai infliacijai, įprastai didėja atlyginimai, prekyba, bendrasis vidaus produktas bei gyvenimo lygis.
Besivystančioms šalims, normalus infliacijos rodiklis yra didesnis – apie 4 – 8%.
Tačiau problemos kyla tada, kai infliacija yra ženkliai per didelė – su šiuo iššūkiu 2022 metais susidūrė daugelis pasaulio šalių, įskaitant ir Lietuvą.
Infliacija Lietuvoje 2022
Pastaraisiais metais buvo daug kalbų apie rekordinę infliaciją Lietuvoje – smarkiai brangusias maisto prekes, išlaidas šildymui bei kurą.
Išties, dar 2021 metų antrąjį ketvirtį prasidėjusi žaibiška infliacija 2022 metais pasiekė ir 24% lygį – nerimą keliantį skaičių.
Pasiekta infliacija yra didžiausia per pastaruosius 25 metų.
Infliacijos Lietuvoje priežastys
Lietuvą užklupusi aukšta infliacija palietė daugelio Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybą. Kas sukėlė tokią stiprią infliaciją?
Yra keletas priežasčių, dėl kurių Lietuvą pasiekė milžiniška infliacija.
Svarbiausios priežastys:
- Energijos kainų brangimas.
- Maisto prekių brangimas.
- Perdėtas pinigų spausdinimas.
- Sparčiai augantys atlyginimai.
Energijos brangimas
Karo veiksmai Ukrainoje, neabejotinai, stipriai palietė ir Lietuvą.
Pasaulio lyderėms darant spaudimą bei kuriant naujas sankcijas Rusijai dėl sukelto karo, Rusija itin stipriai pakėlė energijos kainas.
Dėl didelės Europos priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų, teko šiuos išteklius pirkti brangiau – stengtis mažinti priklausomybę nuo Rusijos, bei išteklius pirkti iš brangesnių alternatyvų.
Spartus kainų augimas
2022m. Rugsėjį energijos kainos Lietuvoje išaugo net 40.7%
Maisto brangimas
Taip pat vertėtų nepamiršti ir maisto prekių brangimo.
Turbūt patys pastebėjote, jog kai kurie produktai brango ir po 15%, 30% ar net 40%.
Pagrindinės to priežastys – jau aptartos padidėjusios energijos kainos, o taip pat ir didesnė pašarų, trąšų, grūdų kaina, padidėjusi pieno prekių paklausa ir t.t..
Kaip apsisaugoti nuo infliacijos?
Apsaugoti savo santaupas nuo infliacijos yra itin svarbu – ypač šiuo metu, kai infliacija Lietuvoje pakilo iki rekordinių aukštumų.
Geriausias būdas apsaugoti turimus pinigus nuo nuvertėjimo – juos paversti paklausiu, vertingu turtu.
Kartu su infliacija, auga ir turto vertė, tad taip yra apsisaugoma nuo santaupų nuvertėjimo.
Geri būdai apsisaugoti:
- Įsigyti Investicinio Aukso.
- Investuoti į Ilgalaikes Akcijas.
- Investuoti į pelningą N.T.
- Apsvarstyti kitą investicinį turtą.
Investicinis Auksas
Investicinis auksas – vienas populiariausių investavimo būdų, galinčių apsaugoti jūsų santaupas nuo nuvertėjimo.
Investicinis Auksas dažniausiai nėra laikomas pelno šaltiniu – didesniam pelnui gauti galima rinktis įvairias sutelktinio finansavimo platformas.
Kova su infliacija
Vietoj to, investicinis auksas yra vertinamas dėl stabilaus augimo kartu su infliacija – ši žaliava stabiliai išlaiko vertę.
Jei norite investuoti į Auksą, galite apsilankyti mūsų pradžiamokslyje – čia rasite daugiau informacijos:
Ilgalaikės Akcijos
Kitas būdas apsisaugoti nuo infliacijos – investuoti į įsitvirtinusių kompanijų akcijas ilgesniam laikui.
Vidutiniškai, rinkos prieaugis per metus siekia apie 10% – tai yra visiškai užtektinai, norint išsaugoti savo santaupų vertę.
Žinoma, investavimas į akcijas su savimi neša ir tam tikros rizikos – įsitikinkite, jog investuojate į gerai įsitvirtinusias įmones bei gerai pasvėrėte savo galimybes.
Sąlygos | Akcijos |
---|---|
Minimali Investicija | ~50€ |
Grąža | ~10% |
Investiciniai Objektai | Akcijos |
Investicijų Apsauga | |
Terminai (patariama) | 3 – 5 metai |
Išankstinis atsiėmimas |
Alternatyvios investicijos
Santaupas įdarbinti galima ne tik perkant Akcijas.
Ne mažiau populiarus pasirinkimas – ir sutelktinio finansavimo platformos, suteikiančios didesnės grąžos, bei teikiančios investicijų apsaugos funkciją.
Žinoma, šis apsaugos nuo infliacijos būdas tinkamas tiems, kurie nori investuoti pinigus – tam reiks skirti truputį laiko.
Sąlygos | Sutelktinio Finansavimo Platformos |
---|---|
Minimali investicija | nuo 5€ |
Grąža | 7 – 18% |
Investiciniai objektai | Projektų, paskolų finansavimas |
Investicijų apsauga | |
Terminai | 1 – 60 mėn. |
Išankstinis atsiėmimas | (antrinėje rinkoje) |
Kas sukelia infliaciją?
Yra daug skirtingų veiksnių, kurie prisideda prie šalies infliacijos.
Iš esmės, infliacija yra visuotinis kainų augimas. Tad norint atsakyti, kas sukelia infliaciją, tiksliausia būtų įsivardinti, kas pakelia produktų bei paslaugų kainas.
Padidėjusi paklausa.
Augant paklausai, bei stingant prekių, prekybininkai didina kainas, kol išsilygina pasiūlos bei paklausos santykis.
Pabrangusios žaliavos.
Kartais, produktų kainos kyla dėl to, jog juos pagaminti pasidaro brangiau. To priežastimi gali tapti pabrangusi elektra, pabrangę grūdai dėl prasto derliaus, trąšų brangimas dėl sumažėjusio importo ir t.t.
Pinigų spausdinimas.
Besaikis pinigų spausdinimas – veiksmas, galintis sugriauti šalies valiutą. Papildomi pinigai cirkuliacijoje nesukuria papildomų produktų, tad perteklinė valiutos cirkuliacija gali sumažinti jos vertę.
Deficitinis biudžetas.
Infliacijai įtaką taip pat gali daryti ir deficitinis valstybės biudžetas (kai išlaidos viršija pajamas).
Įvairios Krizės.
Įvairios krizės (politinės, pandeminės ir t.t.) taip pat gali ženkliai prisidėti prie įvairių produktų bei paslaugų trūkumo, o natūraliai – ir kainų augimo.
Kainų augimo priežastys:
Infliacijos Rūšys
Priklausomai nuo ekonominių aplinkybių, skiriasi ir pati infliacija.
Infliacija yra skirstoma į keturias kategorijas – įprastą infliaciją, defliaciją, stagfliaciją, bei hiperinfliaciją.
Kas normalu, o kas – ne
Jau minėjome, jog infliacijos norma kiekvienai valstybei yra skirtinga – išsivysčiusiose valstybėse normali infliacija siekia 2 – 3%, o besivystančios valstybės gali būti įpratusios ir prie 4 – 8% siekiančios infliacijos.
Pati infliacija gali būti ir ekonomikos augimo, ir nuosmukio bruožas – aptarkime infliacijos rūšių skirtumus.
Infliacijos Rūšys:
- Defliacija.
Defliacija yra visuotinis prekių bei paslaugų atpigimas. Turintieji daug grynųjų, gali sau leisti daugiau.
Tačiau defliacija – nėra naudinga ekonomikai. Žmonių turimas turtas praranda vertę, dažnai defliaciją lydi ir atlyginimų mažėjimas.
- Stagfliacija.
Stagfliacija yra staigus prekių brangimas ekonomikos nuosmukio metu.
Stagfliacija – ženkliai blogina gyvenimo kokybę. Defliacijos metu išaugęs nedarbas mažina vartojimą, tačiau kainos kyla dėl išorinių priežasčių.
- Hiperinfliacija.
Hiperinfliacija – ekstremalaus lygio infliacija. Hiperinfliacijos metu pinigai tampa beverčiai, prekių kainos gali šokti ir kelis-keliasdešimt kartų.
Hiperinfliacija įvyksta dėl politinių perversmų, krizių bei karų.
Kaip matuojama infliacija?
Infliacija yra matuojama sulyginant įvairių prekių bei paslaugų kainų pokytį per tam tikrą periodą.
Kiekviena šalis turi savitą ekonomiką bei išlaidų tendencijas, tad matuoja savo sudarytus prekių bei paslaugų krepšelius.
Matuojamas kainos pokytis
Krepšeliuose esantys produktai yra lyginami pagal jų kainų pokytį, bei sudaromos mėnesio, ketvirčio, pusmečio, bei metų ataskaitos.
Dažniausiai infliacija matuojama metine norma:
Pavyzdžiui, 2022 metų Rugsėjo infliacija parodo, kiek pabrango prekės nuo 2021 metų Rugsėjo.
Matavimas Lietuvoje
Lietuvoje, infliacijai skaičiuoti yra sudarytas krepšelis, sudarytas iš 821 skirtingų prekių bei paslaugų, bei suskirstytas į 12 kategorijų.
Skirtingos kategorijos turi skirtingą ,,svorį”, skaičiuojant infliaciją. Jų svarba priklauso nuo įtrauktų prekių kiekio.
Svarbiausia kategorija Lietuvoje – Maisto produktai su gėrimais, po kurios seka Alkoholiniai gėrimai ir tabakas, bei Drabužiai ir avalynė.
Lietuvos krepšelio sandara:
- Maisto produktai ir gėrimai (222 vnt.)
- Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai (88 vnt.)
- Drabužiai ir avalynė (98 vnt.)
- Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras (35 vnt.)
- Būsto apstatymas, apyvokos įranga ir būsto priežiūra (98 vnt.)
- Sveikatos priežiūra (58 vnt.)
- Transportas (41 vnt.)
- Ryšiai (7 vnt.)
- Poilsis ir kultūra (79 vnt.)
- Švietimas (9 vnt.)
- Viešbučiai, kavinės ir restoranai (31 vnt.)
- Įvairios prekės ir paslaugos (55 vnt.)
Kaip pasirengti infliacijai?
Visados verta pagalvoti apie ateitį bei jai pasiruošti. Pateikiame keletą trumpų patarimų, kurie padės ne tik išsaugoti savo santaupų vertę, bet ir aukštą gyvenimo kokybę stiprios infliacijos metu.
Žingsniai
Kai galite, taupykite.
Jei tik turite tam galimybę, kaupkite santaupas. Santaupos yra svarbiausia pagalba ištikus įvairioms krizėms – nesvarbu, ar tai būtų aukšta infliacija, ar tiesiog atleidimas iš darbo.
Nuolatos stebėdami savo išlaidas bei kaupdami santaupas, galėsite užsitikrinti geresnę finansinę ateitį.
Investuokite Santaupas
Turimų santaupų dalį investuokite – rinkitės mažesnės rizikos investicines galimybes.
Investavimas yra vienas geriausių būdų lėšas apsaugoti nuo infliacijos – nesvarbu, ar tai būtų investicinis auksas, akcijos, ar Investavimo Platformos.
Tiesa, infliacijos metu patariame vengti indėlių bei taupomųjų sąskaitų – jų mokamos palūkanos (jei jos mokamos) bus ženkliai mažesnės už infliaciją, tad jūs vis tiek prarasite lėšų vertę.
Dalį santaupų paverskite turtu
Ar turite vertę išlaikančio turto? Ne? Tokiu atveju, vertėtų apmąstyti galimybę dalį grynųjų paversti turtu, kuris išlaikys savo vertę.
Tai gali būti nekilnojamasis turtas, jau aptartas investicinis auksas, ar kiti vertingi objektai.
Diversifikuokite santaupas
Dar vienas patarimas – turimas santaupas diversifikuoti.
Tai reiškia, jog ne tik investuoti į akcijas, arba auksą, arba dar ką nors – bet investuoti į viską po truputį.
Taip paskirstę savo santaupas ne tik gausite įvairaus pelno, bet ir sumažinsite patiriamą riziką.
Suraskite antrą pajamų šaltinį.
Aukšta infliacija neretai gali reikšti ir suaštrėjusią darbo rinką – todėl patariame nebūti priklausomiems tik nuo vieno pajamų šaltinio.
Susiraskite papildomą būdą užsidirbti – atėjus laikui, šis gali išgelbėti jūsų finansus. Tai gali būti papildomas darbas, savarankiška ,,freelance” veikla, aktyvesnis investavimas ir panašiai.