Jausmas, kai išsikeltus tikslus pasiekiame bei visus darbus nudirbame laiku, tikrai nuostabus. Tai- tikro triumfo momentas, kuris neabejotinai padaro mus laimingus tą dieną. Žinoma, ne visados pavyksta tą triumfo pojūtį pasiekti- kartais tiesiog iššvaistome savo laiką bei per visą dieną nieko nepadarome. Tokios dienos pabaiga dažniausiai būna lydima nusivilimo bei beprasmybės jausmų.

Jei niekaip nepavyksta pradėti konstruktyviai dirbti, negraužkite savęs. Svarbiausia yra išmokti pažinti savo klaidas bei su jomis dirbti- tada po truputį išmoksite dirbti konstruktyviai ir nebešvaistysite savo laiko. Šiame financer.com straipsnyje pagalbėsime apie laiko švaistymą- bandysime išsiaiškinti priežastis, pasėkmes, bei padėsime jums išmokti siekti užsibrėžtų tikslų.

Laiko švaistymas

Jei turite daug darbo, turbūt žinote, kaip kartais sunku yra pradėti dirbti- atrodo, kad darbo tiek daug, jog net neverta pradėti (nors puikiai žinote, kad reikia). Neretai ant šitos ,,darbo pradžios“ ribos galime svirduliuoti bei kankintis valandų valandas, pykdami, nes laiko vis mažėja, o darbo dar net nepradėjome.

Ne tik, kad tokia būtis labai apsunkina kasdienį gyvenimą, nes vis nusiviliame savimi dėl to, jog nieko nepadarome- darbų nepadarymas mums gali pakišti koją ateityje. Tarkime, jei turėjote išmokti kalbą, tačiau skirtą laiką iššvaistėte ir kalbos neišmokote, žinote, kad kalbą vis tiek reiks pasakyti. Tai reiškia, kad atėjus momentui, kai reiks sakyti kalbą, jūs ganėtinai sudegsite.

Tas pats galioja su visais darbais. Nesvarbu, ar tai būtų mokymasis, buhalterijos tvarkymas, projekto vystymas ar net žolės pjovimas- kiekvieno darbo neatlikimas turi savo pasėkmes. Kartais dėl šių pasėkmių mūsų gyvenimas krenta žemyn, o kartais pasėkmės mus priverčia stagnuoti vienoje vietoje.

Taisyklė paprasta- jei norite tobulėti ir kažko gyvenime siekti, jums reiks išmokti su susidoroti su laiko švaistymu. Tačiau kaip tai padaryti? Suprantame, kad gali pasirodyti, jog viskas beviltiška, nes tariamai, jūs švaistote laiką be jokios priežasties ir tai ir yra vienintelė ir nekintama realybė, tačiau taip nėra.

Kodėl mes svirduliuojame ant tos ribos? Kodėl nepradedame daryti konstruktyvių dalykų, o vietoj to tiesiog tempiame laiką ir naršome internete? Pabandykime atsakyti sau į šiuos klausimus- pažinę save, sužinosite tikrąsias savo laiko švaistymo priežąstis. Juk kovoti su priešu galime tik tada, kai jį matome. Net jei manote, kad laiką švaistote ,,šiaip sau“, neskubėkite savęs smerkti- įdėmiai panagrinėję savo situaciją, galite atrasti priežasčių, kurių anksčiau nematėte.

Savęs pažinimas

Jei norite nustoti švaistyti savo laiką, turite galvoti plačiau- plikas savęs laužimas nepadės. Tokiu atveju jūs tiesiog bandysite save perlaužti (neišsprendę priežasčių, dėl kurių laiką švaistote) ir pradėti dirbti, o kai nepasiseks (dėl to, kad neišsprendėte priežasčių), liksite nusivylę, o po to vėl bandysite ir vėl nusivilsite. Tą patyrę esame beveik visi- turbūt visi žinome, kad toks metodas beveik niekur nenuveda.

Būtent todėl yra labai svarbu mąstyti plačiau- iš esmės, pažinti save. Tik pažinę save galėsite keistis. Pradėkime nuo pačio pagrindinio dalyko- priežasčių, dėl kurių švaistote savo laiką.

Išsiaiškinkite priežastis

Jei laiko švaistymas yra pasėkmė, tai jam turi būti ir priežastis. Kartais vienos priežastys yra sunkiau išsprendžiamos už kitas, tačiau visos priežastys visados turi sprendimą bet kokiu atveju- jums tereikia jį atrasti.

Žmonės švaisto laiką tada, kai darbas jiems kelia grėsmę. Ta grėsmė gali būti tai, kad darbas eina prieš patį žmogų, bei taip pat ta grėsmė yra ir pojūtis, kad darbas neteikia jokios prasmės. Laiko švaistymas tėra savisaugos mechanizmo, kuris visados turi tam tikrų priežasčių veikti, pasėkmė. Kaip vienas žmogus yra pasakęs- ,,žmogus neadekvačiai elgiasi tada, kai yra įstatytas į neadekvačią situaciją“.

Pagalvokite, kodėl švaistote laiką? ,,Tiesiog nesu motyvuotas“ nėra pakankamai gilus atsakymas- kažkas po tuo tikrai yra. Kodėl nejaučiate motyvacijos? Juk kažkodėl naršydami internete jaučiatės saugiau, nei pagalvoję apie tai, kad reikia dirbti.

Galbūt laikas keisti darbą?

Viena iš galimų išvadų, kurias galite prieiti besigilindami į save, skamba maždaug taip: mintis apie darbą man kelia kančią, nes pats darbas manęs visiškai nedomina, be to, nematau jokių perspektyvų, jog šio darbo atlikimas mane privestų prie dalykų, kurie man būtų patrauklūs.

Neįmanoma yra išmokti nustoti švaistyti laiką ir pradėti dirbti, jei pats darbas ir yra tai, kas jums kelia kančią. Žmogus negali savęs išmokyti kankinti save- tai neįmanoma. Net jei manote, jog save vienaip ar kitaip kankinate, taip nėra- tas kankinimas tėra savisaugos forma dėl priežasčių, kurių jūs dar nesugebate įžvelgti.

Mūsų mintis yra paprasta- jei darbas jus iš tikrųjų kankina ir jums nepadeda siekti dalykų, kurių iš tikrųjų norite, gal vertėtų to darbo paprasčiausiai atsisakyti? Vis dėlto, jei tas darbas jums neteikia malonumo ir nesuteikia galimybės siekti asmeninių tikslų, tai kokia iš viso yra to darbo prasmė? Jei jos nerandate, o mintis apie darbo atsisakymą jums kelia palengvėjimą, patariame tai ir padaryti.

Nesvarbu, koks darbas tai bebūtų- darbas įmonėje, mokymasis universitete, lauko darbai ar taip toliau. Jei esate įsitikinę, kad jūsų darbas neturi visiškai jokios prasmės, dirbti tiesiog negalėsite, nes tai eis prieš jus.

Žinoma, kartais toks sprendimas gali būti tikrai nekomfortabilus. Mesti studijas nėra komfortabilu, kaip ir nėra paprasta atsisakyti gerai apmokamo darbo. Turite suprasti vieną paprastą dalyką- jei darbas jums neturi visiškai jokios prasmės, vadinasi, jis jūsų niekur neveda, o tai reiškia, kad jį dirbdami stovite vietoje. Tokiu atveju, jei norite progresuoti, teks darbo atsisakyti- tai vienintėlis konstruktyvus sprendimas.

Vidinės motyvacijos nematymas

Vertėtų paminėti, kad darbas gali jūsų nedominti, bet padėti siekti dalykų, kurių iš tikrųjų norite- matematikos mokymasis gali padėti išmokti kurti kompiuterinius žaidimus, dėl nudirbtų lauko darbų galėsite džiaugtis naminėmis bulvėmis, o dirbdami įmonėje gausite pajamų, kurias galėsite panaudoti savam verslui pradėti.

Ką norime tuo pasakyti? Kartais darbas gali nešti tam tikros motyvacijos ir platesnės naudos, tačiau jei jos nesugebate pamatyti- jums pradėti dirbti bus sunku. Tai ir gali būti ta priežastis, dėl kurios švaistote laiką- jūs darbe nematote vidinės motyvacijos.

Paprastas pavyzdys- viena yra dirbti sandėlyje šiaip sau, o visai kas kita yra dirbti sandėlyje tam, kad uždirbtumėte pinigų savo išsvajotai nuosavai kavinei atidaryti. Jei darbe įžvelgsite savo svajonę, jums dirbti bus žymiai lengviau, nes turėsite vidinės motyvacijos.

Pagalvokite- galbūt dirbti sunkiai sekasi dėl to, kad nesuteikiate savo darbui prasmės? Jei taip, vertėtų jos gerokai paieškoti, ją atrasti ir jos nepamiršti.

Jei priežastis, dėl kurių švaistote laiką, išsiaiškinote, metas pakalbėti apie laiko švaistymo mechanizmų valymą- kartais išsprendus priežastis dar tenka gerokai padirbėti.

Kaip nustoti švaistyti laiką?

Kaip jau minėjome, pats svarbiausias dalykas yra laiko švaistymo priežastis. Tačiau, žinoma, pati priežastis laiko nešvaistys- tam reikalingas laiko švaistymo mechanizmas, dalykai, kuriais remiatės, kai norite pabėgti nuo darbo. Jei nusprendėte, kad darbas, kurį dirbate, yra prasmingas, tačiau jums vis tiek yra sunku nenugrimzti į pašalines veiklas, jums reikia pasigilinti į savo įpročius bei išmokti dirbti su savimi.

Pažinkite savo įpročius

Tam, kad išmoktumėte dirbti su savimi, yra ypatingai svarbu suprasti, ką ir kaip darote ne taip. Pasigilinkite į savo laiko švaistymo įpročius- pasigilinkite į savo daromas klaidas. Ką veikiate, kai užsiemate pašaline veikla? Kaip sau pateisinate faktą, kad tempiate laiką? Kaip nuo tos minties pabėgate? Atradę savo klaidas, jas darydami tai pastebėsite, tad nebegalėsite bėgti nuo realybės ir pradėsite dirbti su savimi.

Pasistenkite žymėtis daromas klaidas- užsirašykite jas užrašuose, detaliai aprašykite, o kiekvieną kartą jas darydami, tai pažymėkite. Taip palaipsniui išmoksite stebėti savo įpročius- kiekvieną kartą leisdami jiems nugalėti, tai pastebėsite, tad šie įpročiai jums bus aiškiai matomi, o juos matydami, galėsite pradėti juos keisti kitais, konstruktyvesniais įpročiais.

Susikurkite darbo planą

Konkretumas- vienas svarbiausių sėkmingos darbo eigos aspektų. Jei gilinatės į save, ko gero pastebėjote, jog tam, kad pabegtumėte nuo darbo, reikia save įtikinti, jog ,,tuoj pradėsite dirbti“. Laiko švaistymas remiasi slidžiomis ribomis, tad konkretumas- geras būdas su tuo kovoti.

Susikurkite darbo planą- konkretų ir tikslų (taip bus lengviau pasiekti užsibrėžtų tikslų), bet ir ne per sudėtingą, kad galėtumėte jo laikytis ir savęs nelaužti. Susidarę planą, tiksliai žinosite kas vyksta ir ką reikia padaryti- taip jums bus daug lengviau produktyviai dirbti, o dienos pabaigoje džiaugsitės pasiektais savo darbo rezultatais.

Nespauskite savęs į pernelyg ankštą rėmą, nes tada viskas gali paprasčiausiai sugriūti. Pradėkite nuo paprastesnio plano- susiplanuokite tik būtiniausius darbus, o jų atlikimui skirkite pakankamai laiko. Žinoma, ne per daug- jei turėsite per daug laisvo laiko, galite nieko ir nepadaryti.

Išmokę laikytis paprasto plano, galėsite po truputį kelti sau kartelę ir atitinkamai keisti sudaromą planą- į planą įrašykite ir ne tokius svarbius darbus, optimizuokite skirtą laiką. Taip ne tik, kad didinsite savo darbo tempą, bet ir auginsite bendrą savo produktyvumą ir per dieną sugebėsite nuveikti daug daugiau.

Nesmerkite savęs

Susidaryti darbo planą- gera idėja. Tačiau tiesa yra tokia, jog sukūrus darbo planą, toli gražu ne iš karto pavyksta jo laikytis. Visai gali būti, jog sudarę sąrašą darbų, kuriuos turite įvykdyti, iš pradžių nesugebėsite to sąrašo laikytis- vis klysite, patys to nepastebėdami užsiimsite pašalinėmis veiklomis ir nesugebėsite įvykdyti sau užsikeltų tikslų, net jei tie tikslai tikrai minimalūs.

Tokiu atveju mes patariame žiūrėti konstruktyviai- darbas su savimi visados yra sudėtingas, tad nenuostabu, jog ne viską pavyksta padaryti iš karto. Jei jums nesiseka, duokite sau laiko- savęs smerkimas jums niekuo nepadės. Tai tik dar labiau apsunkins visą mokymosi dirbti procesą, nes smerkdami save tuo pačiu save ir laužiate.

Turite suprasti, kad tai, kas vienam gali būti juokų darbas, kitam gali būti tikrai sudėtinga. Tai yra, vien tai, jog kitiems žmonėms yra lengva savo laiką leisti produktyviai, toli gražu nereiškia, kad ir jums tai turi būti lengva- kiekvieno žmogaus situacija yra visiškai individuali. Kita vertus, tai neturėtų tapti pasiteisinimu, leidžiančiu mums nustoti tobulėti, tiesa?

Mokykitės iš savo klaidų

Jau minėjome, jog labai svarbu į savo klaidas žiūrėti konstruktyviai. Juk kiekviena klaida atneša naudos, jei tik iš tos klaidos sugebame pasimokyti. Stebėkite, kokias klaidas darote? Kur suklumpate? Gal yra kitų išeičių, kaip išvengti daromų klaidų? Patariame daromas klaidas susirašyti ir vis papildyti jų valymo procesą. Bandykite įvairius klaidų išvengimo būdus, aiškinkitės, kas lėmė padarytą klaidą.

Mokydamiesi iš savo klaidų kaip reikiant paspartinsite savo tobulėjimo procesą, tad nesibaiminkite jų! Juk klaidų darymas ir padaro mus žmonėmis, be to, tik darydami klaidas galime mokytis ir augti.

Motyvuokite save

Svarbiausias dalykas, kurį reikia palaikyti viso mokymosi produktyviai leisti savo laiką proceso metu- vidinė motyvacija. Tik būdami motyvuoti galėsite toliau tobulėti- ypač po to, kai suklupote. Neprarasti motyvacijos gali būti tikrai sudėtinga, ypač tada, kai nesiseka. Būtent dėl to jūs turite sugalvoti, kaip save motyvuoti.

  • Priminkite sau, dėl ko visą tai darote.

Tai vadinamas pamatinis stimulas. Jei viduje tvirtai žinosite, ko norite siekti, tą tikslą matysite ir darbe, kurį norite pradėti dirbti. Pamatinis stimulas darbui suteikia prasmę, o kai yra prasmė, yra ir noras dirbti.

Kai nesiseka, kartais atrodo, jog tas darbas neprives prie norimo tikslo, tai yra, tas darbas nėra prasmingas. Taip yra dėl to, jog patyrus nesėkmę gali pasirodyti, kad darbas, kurį bandote nudirbti- neįmanomas. Juk darbo atlikimas negali privesti prie tikslo, jei tą darbą atlikti yra neįmanoma.

Būtent todėl yra labai svarbu, jog primintumėte sau, dėl ko viską darote. Tik prisiminę tikslą ir jį ,,sujungę“ su norimu atlikti darbu įgausite motyvacijos ir naujų jėgų jam atlikti.

  • Skirkite sau mažus atlygius už tikslų pasiekimą.

Pamatinis stimulas yra svarbus, tačiau nemažiau svarbu yra turėti antrinės motyvacijos. Jei pamatinis stimulas yra tikslas, kuris, atrodo, yra kažkur toli už debesų, tai antrinė motyvacija yra maži prizai, kurie yra beveik ranka pasiekiami. Tai palaiko mūsų motyvaciją kelyje į didelių svajonių išpildymą.

Antrinė motyvacija gali būti bet kas- saldainiai sėkmingos darbo dienos pabaigoje, maži prizai už išsikelto tikslo pasiekimą, bei kiti smagūs dalykai. Svarbiausia yra padaryti taip, jog šiuos prizus pasiekti būtų nesudėtinga, bet jie jums keltų pakankamai džiaugsmo, kad būtų verta dėl jų stengtis.

Pabaigai

Štai ir viskas! Jei norite pradėti konstruktyviai leisti savo laiką, jūs tikrai galite tai padaryti- tereikia įdėti trupučio pastangos bei laiko. Gilinkitės į save bei bandykite ieškoti būdų, kaip galėtumėte išspręsti laiko švaistymą. Jei viskas dėl darbo- keiskite darbą, o jei viskas dėl jūsų- keiskite savo įpročius.

Svarbiausia, kad nelaužtumėte savęs- tobulėjimas gali užtrukti ir reikia duoti sau laiko, o apžiodami daugiau, nei galite sukramtyti, tik nusivilsite, kai viską teks išspjauti ant žemės.

Financer.com komanda dėkoja jums už skaitymą. Šį kartą norėtume palinkėti, kad sėkmingai įvykdytumėte išsikeltus tikslus ir po truputį išmoktumėte laiką leisti konstruktyviai. Jūs tai tikrai galite padaryti- mes tuo nė kiek neabejojame!

 

 

×

Prašome įvertinti Kaip nustoti švaistyti laiką?