Lietuvos Ekonomika – apžvalga

  • 2023-12-20
  • 13 min skaitymo
  • Read Icon355 perskaitymų

Lietuvai, kaip ir daugeliui kitų Europos šalių, 2022 metais teko susidurti su nemažais iššūkiais, ir tai atsispindi šių metų ekonominiuose rodikliuose.

Trumpai aptarkime 2022 metų Lietuvos Ekonomiką – pakalbėsime apie pagrindinius veiksnius, kurie sukėlė šią situaciją, o taip pat ir apie Lietuvos Ekonomines perspektyvas ateinantiems 2023 metams.

Pagrindiniai veiksniai

Neabejotinai, vienas pagrindinių veiksnių, dariusių didžiausią įtaką mūsų šalies ekonomikai – Rusijos agresija Ukrainoje.

Politinė situacija – didžiausia įtaka

Dėl Vasarį prasidėjusio karo, ženkliai išaugo energijos bei maisto žaliavų kaina, o neapibrėžta ateitis dėl tolimesnės karo eigos bei baigties paskatino verslus sumažinti investicijas.

Taip pat, dėl taikomų sankcijų Rusijai, bei Rusijos keliamo spaudimo, ganėtinai stipriai nukentėjo transporto sektorius, padidėjo infliacija, kilo ekonominio aktyvumo sulėtėjimo rizika.

Yra ir pozityvių ženklų

Tačiau ne viskas yra taip negatyvu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio – Lietuvos ekonomika rodo ir pozityvius, augimo ženklus.

Nemažą įtaką tam tikriems sektoriams (pvz. eksportui) darė tam tikrų prekių bei žaliavų paklausos augimas Europoje.

Pagrindiniai Ekonominiai Rodikliai

Šiame straipsnyje aptarsime aštuonis pagrindinius ekonominius rodiklius, kurie nusako dabartinę Lietuvos situaciją, baigiantis 2022 metams.

Lietuvos Ekonominiai Rodikliai:

  1. BVP
  2. Infliacija.
  3. Užimtumas bei Atlyginimai.
  4. Bankrotai.
  5. Imigracija/Emigracija.
  6. Investicijos.
  7. Vartotojų Pasitikėjimas.
  8. Eksportas, Importas.

1. Lietuvos BVP

Pradėkime nuo Lietuvos Bendrojo Vidaus Produkto (BVP) kitimo 2022 metais.

Lietuvos BVP toliau auga – lyginant su 2021m. trečiojo ketvirčio duomenimis, šių metų atitinkamą ketvirtį BVP augo apie 2.5%.

BVP kitimo duomenys

Žemiau pateikiame lentelę, nurodančią BVP pokytį 2020 – 2022 metais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus daromą įtaką.

Labiausiai augusios veiklos

Pridėtinė vertė didėjo didelėje dalyje ekonominių veiklų.

Lietuvos Banko duomenimis sparčiausiai augo apdirbamoji gamyba, meninė, pramoginė, bei poilsio veiklos, informacinė bei ryšių veikla, profesinės, mokslinės bei techninės veiklos, administracinė veikla bei aptarnavimas.

Sunkumus patyrusios veiklos

Šiemet, sunkiausia buvo prekybai, transportui, bei N.T. operacijoms.

Patiriami sunkumai siejami su sankcijomis Rusijai, Baltarusijai, bei ES mobilumo paketu. Taip pat, su sumažėjusiu N.T. rinkos aktyvumu, bei didelių įmonių uždarymais (,,LIFOSA”), bei planiniais remontais (,,ORLEN”).

2. Infliacija

Aptarę Lietuvos BVP kaitą, pakalbėkime ir apie infliaciją – vieną svarbiausių ekonomikos rodiklių.

Dėl sustabdyto rusiškų dujų tiekimo, ženkliai padidėjo energijos bei maisto žaliavų kainos Lietuvoje.

Augantys rodikliai

Infliacija pagal vartojimo prekes bei paslaugas šių metų (2022) Spalį siekė net 23.6% – palyginimui, prieš metus (2021 m. Spalis) infliacijos lygmuo siekė tik 8%.

Žemiau pateikiame vartojimo prekių bei paslaugų kainų pokytį.

Žinoma, ne visų prekių bei paslaugų kainos augo vienodai sparčiai – kai kurios vartojimo išlaidos pagal atitinkamą paskirtį brango ženkliai mažiau.

Žemiau pateikiame keletą skirtingų prekių kategorijų infliacijos, fiksuotos 2022 metų Spalio mėnesį, palyginimą.

3. Užimtumas bei Atlyginimai

Kitas svarbus šalies ekonomikos sektorius - piliečių užimtumas (nedarbas), atlyginimų kaita.

Laimei, Lietuvos darbo rinka ir toliau išlieka geroje padėtyje - buvo fiksuotas rekordinis užimtųjų augimo skaičius, atlyginimai tolygiai kilo, o nedarbo lygis pasiekė žemiausią tašką per 14 metų.

Nedarbo Lygis

Pradėkime būtent nuo nedarbo lygmenų Lietuvoje. Iš tiesų, yra pastebimas ženklus bedarbystės lygmens sumažėjimas, lyginant su praėjusiais (2021) metais.

Žemiau pateikiame nedarbo lygio kaitos grafą.

Darbuotojų Trūkumas

Tiesa, itin sumažėjęs nedarbo lygis tuo pačiu primena ir kitą problemą - darbuotojų stygių įvairiose rinkose.

Sparčiai auganti darbuotojų paklausa yra aukštesnė, nei pasiūla. Viena pagrindinių to priežasčių - reikalingos kvalifikacijos siūlomiems darbams.

Šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų specialistų - Informacijos bei Ryšių bendrovėse, Viešajame valdyme bei Gynyboje, Finansų įmonėse bei Draudimo bendrovėse.

Atlyginimų kaita

Aukšta darbuotojų paklausa lėmė ir spartų atlyginimų augimą visoje Lietuvoje.

Nors sparčiausiai augo trūkstamų darbuotojų atlyginimai, darbdaviai tuo pačiu peržiūrėjo ir kitų pozicijų atlygį - tai sukėlė tolesnį atlyginimų augimą 2022 metais.

Darbo užmokesčio (neto) kilimas

Žemiau pateikiame vidutinio darbo užmokesčio (neto, arba ,,į rankas") kaitą per pastaruosius du metus.

4. Bankrotai

Taip pat verta aptarti ir bankrotus šalies viduje - dėl tam tikrų veiksnių (ypač - dėl suvaržymų, siejamų su pandemija), pastarieji du metai įmonėms buvo itin sunkūs.

Ir nors dauguma įmonių prisitaikė prie pandemijos arba atsigavo nuo ribojimų, prasidėję neramumai Ukrainoje pradėjo dar vieną grandininę reakciją, sukėlusią naują bankrotų lietų.

Daugiausia - statyba bei prekyba

Labiausiai nukentėjo statybos, ir didmeninės bei mažmeninės prekybos įmonės.

Bankrotų veiksniai

Masinius bankrotus Statybos bei Prekybos sektoriuose galima sieti su sulėtėjusia N.T. rinka, sumažėjusį vartojimą dėl infliacijos, prekybos su BY/RU apribojimus.

Bankrotų Kaita

Žemiau pateikiame lentelę, parodančią bendrą Bankrotų kiekio kaitą per 2020 - 2022 metus.

5. Imigracija / Emigracija

Imigracija bei Emigracija - Lietuvai ganėtinai ilgai buvusi jautri tema.

Labiausiai - dėl masinio emigravimo iš šalies, populiacijos mažėjimo (per 2009 - 2020 Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo apie 389 tūkst.), bei vidutinio amžiaus didėjimo.

2022 metais - vyravo imigracija

šiemet į Lietuvą imigravo ženkliai daugiau asmenų, nei iš jos emigravo.

Labiausiai šią statistiką galima sieti su karu Ukrainoje - dauguma imigravusių asmenų yra ukrainiečiai.

  • Šiuo metu Lietuvoje Ukrainos Karo Pabėgėlių: 70 736

Sėkmingai besiintegruojantys Ukrainiečiai nusveria įprastai neigiamą lietuvių emigracijos balansą - žemiau pateikiame išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje duomoenis lentelėje.

6. Investicijos.

Kitas nemažiau svarbus aspektas - Investicijų kaita Lietuvoje per praėjusius metus.

Nepaisant Europos Sąjungos pašonėje vykstančių neramumų, išaugusių įvairių išteklių kainų bei sumenkusio vartojimo, užsienio šalių investicijos į Lietuvos verslus ir toliau didėja.

Investicijų pasiskirstymas

Palyginkime užsienio valstybių investicijų Lietuvoje pasiskirstymą pagal sektorius.

Didžioji dalis investicijų 2022 metų II ketvirtį teko Finansinei ir Draudimo veikloms (virš 10 mlrd. eur). Taip pat, ženklias investicijas gavo Apdirbamoji gamyba (~4.4 mlrd. eur), Didmeninė ir Mažmeninė Prekyba (~2.9 mlrd. eur), bei Nekilnojamojo turto operacijos (~2.5 mlrd. eur).

Visų pagrindinių sektorių investicijų pasiskirstymą galite rasti diagramoje žemiau.

Pagrindiniai sektoriai:

  • A: Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė
  • B: Kasyba ir karjerų eksploatavimas
  • C: Apdirbamoji gamyba
  • D: Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
  • E: Vandens tiekimas, nuotekų valymas
  • F: Statyba
  • G: Didmeninė ir Mažmeninė Prekyba
  • H: Transportas ir saugojimas
  • I: Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla
  • J: Informacija ir ryšiai
  • K: Finansinė ir draudimo veikla
  • L: Nekilnojamojo turto operacijos
  • M: Profesinė, mokslinė ir techninė veikla
  • N: Administracinė ir aptarnavimo veikla
  • P: Švietimas
  • Q: Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas
  • R: Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla
  • S: Kita aptarnavimo veikla
  • Z: Privataus nekilnojamojo turto įsigijimas ir pardavimas.

7. Vartotojų Pasitikėjimas

Vartotojų pasitikėjimas - rodiklis, apsakantis Lietuvos gyventojų požiūrį į savo finansinę situaciją, jos perspektyvas netolimoje ateityje bei šalies ekonominę situaciją.

Pasitikėjimo Rodikliai

Vartotojų pasitikėjimas per pastaruosius metus ganėtinai stipriai pasikeitė. Apžvelkime vartotojų pasitikėjimo rodiklio pokyčius 2021 - 2022 metais.

Žemo pasitikėjimo priežastys

Iš tiesų, vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2022 metais ganėtinai stipriai krito - tikėtina, jog yra keletas pagrindinių vartotojų pasitikėjimo rodiklio nuosmukio priežasčių.

    Nuosmukio veiksniai

  • Karas Ukrainoje.

    Karas Ukrainoje sukėlė nemažą nežinomybės jausmą daugumai gyventojų. Nuolat besikeičianti situacija vartotojus verčia atsargiau vertinti savo bei šalies ekonomines perspektyvas.

  • Pabrangęs šildymas.

    Tiesioginė karo Ukrainoje pasėkmė - ženkliai pabrangęs šildymas. Vartotojų finansinė padėtis buvo ženkliai paveikta net kelis kartus išbrangusių šildymo kaštų, tad nenuostabu, jog vartotojai planuoja prekėms išleisti mažiau.

  • Didėjančios maisto prekių kainos.

    Brango ne tik šildymas - vartotojai taip pat susidūrė ir su ženkliu maisto produktų kainų augimu. Kai kurioms prekėms pabrangus net 50%, vartotojų požiūris dėl savo ir šalies ateities tampa vis atsargesnis.

8. Eksportas / Importas

Galiausiai aptarkime ir Lietuvos eksporto bei importo statistikas. 2022 metais, tiek eksportas, tiek importas augo, lyginant su praėjusiais metais.

Tiesa, tuo pat metu, toliau krito ir užsienio prekybos balansas - t.y. importas vis stipriau viršijo eksportą.

2022 m. pirmojo pusmečio duomenimis, prekių ir paslaugų eksportas padidėjo 4.2%, o importas – 4.6%, eksportą bei importą lyginant su 2021 metų antruoju pusmečiu.

Lietuvos bankas prognozuoja, jog 2022 metais:

  • Eksportas augs 6.4%,
  • Importas augs 7.5%

Eksporto bei Importo pasiskirstymas

Žemiau pateikiame 2022 metų Rugsėjį fiksuoto Importo, Eksporto, bei LT kilmės Eksporto pasiskirstymą.

Užsienio Prekybos Balansas

Jau minėjome, jog 2022 metais Lietuvos užsienio prekybos balansas smuko į vis didesnį deficitą.

Deficitą galima paaiškinti stipriai sumažėjusiu eksportu į Rusiją, sumažėjusiu trašų eksportu dėl sustabdytos AB ,,Lifosa" veiklos bei AB ,,Orlen Lietuva" talpyklų modernizavimo, kaip ir dėl padidėjusio importo poreikio.

LT Ekonomikos Apžvalga - Santrauka

Lietuvos (bei daugumos ES šalių) ekonomikos augimas 2022 metais patyrė nemažą sulėtėjimą.

Ypač išaugusios degalų, šildymo, maisto prekių kainos verčia gyventojus mažinti vartojimą. Tuo pačiu pastebimas ir sulėtėjimas N.T. rinkoje, dėl sumažėjusios užsienio paklausos, mažėja ir eksportas.

Vis dėlto, ne visi rodikliai yra neigiami - stebimas svarus asmenų užimtumo augimas, nedarbo mažėjimas, vidutinis darbo užmokestis.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?

Būk pirmas, suteikęs atsiliepimą

Finansų ekspertas, Financer.com Lietuva atstovas nuo 2019 metų, dirbęs kartu su tokiais portalais, kaip Delfi, TV3, Lrytas. A. Šilanskas yra parašęs daugiau nei 250 straipsnių investavimo, protingo skolinimosi, bei kitomis finansų valdymo temomis.

Pasidalinti per
Read Icon355 perskaitymų

Naršykite mūsų rubrikose